Scrum

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Scrum lanksčiojo programavimo projektų valdymo metodas, išreikštinai naudojamas nuo 1990 metų. Kartais vadinamas hiperproduktyvumo įrankiu, kai kuriais atvejais įspūdingai pagerina produktyvumą komandų, prieš tai taikiusių sunkesnes tradicines metodologijas.

„Scrum“ metodas skirtas programų (projektų ar produktų) kūrimo valdymui, jis gali būti sėkmingai derinamas su ribiniu programavimu (Extreme Programming) ir kitomis programavimo metodologijomis. Teoriškai jis gali būti taikomas bet kokiai grupei žmonių, kartu siekiančiai bendro tikslo – tam tikro objekto statyboje, vedybų planavime ar panašiai.

„Scrum“ metodui būdinga:

  • Dokumentas, kuriame kaupiamos prioritetizuotos nepradėtos bei nebaigtos užduotys (living backlog).
  • Sprintai – trumpos iteracijos, kurių kiekvienoje užbaigiamos kelios stambios užduotys.
  • Kasdieniai scrumai – trumpi susirinkimai, kurių metu kiekvienas grupės narys pasako, ką per dieną nuveikė ir ką planuoja daryti toliau.
  • Planavimo sesijos, kurių metu išrenkamos užduotys tolesniam sprintui ir priskiriamos grupės nariams.
  • Sprinto pabaigos susitikimai, kurių metu analizuojama praėjusio sprinto patirtis, kaip ir kodėl užduočių laiko įverčiai skyrėsi nuo realiai prie jų praleisto laiko.
  • Sprinto demonstracijos, kurių metu komandos viena kitai parodo pasibaigusio sprinto metu užbaigtas dalis.

„Scrum“ metodas apibrėžia komandos vedlio (scrum master) rolę, šio žmogaus pagrindinė užduotis – pašalinti kliūtis, neleidžiančias komandai užbaigti sprinto darbų. Komandos vedlys nėra vadovas, nes komandose visi nariai yra lygiateisiai.

„Scrum“ metodas leidžia kurti savaime veikiančias komandas, kuriose yra skatinamas betarpiškas bendravimas.

Vienas metodo trūkumų – komandose turi būti pakankamai stiprių narių, kitaip saviorganizacija gali veikti destruktyviai.