Zeravšanas
| Zeravšanas | |
|---|---|
 Zeravšanas Tadžikijoje
| |
| Ilgis | 877 km |
| Baseino plotas | 17 700 km² |
| Vidutinis debitas | 660 m³/s |
| Ištakos | Zeravšano ledynas |
| Žiotys | Karakulio dykuma |
| Šalys |  Tadžikija,  Uzbekija
|
Zeravšanas (tadž. Зарафшон, uzb. Zarafshon, iš pers. زر افشان − „aukso šaltinis“) – Azijos upė. Nors ir mažesnis bei ne toks žinomas kaip dvi didžiosios Vidurinės Azijos upės, Syrdarja ir Amudarja, yra ne mažiau vertingas regiono drėkinimo šaltinis. Jo persiškas pavadinimas kilo iš aukštupyje randamo auksingojo smėlio.
Pietiniame upės krante kyla Zeravšano kalnagūbris, siekiantis iki 5630 metrų aukščio.
Upė išteka Tadžikijoje, Pamyro šlaituose, Zerafšano ledyne, Koksu kalnų mazge. Teka 300 km į vakarus ir kerta Uzbekijos sieną. Ten pasuka į šiaurės vakarus, teka pro legendinį Samarkando miestą, visiškai priklausomą nuo Zeravšano sukurtos oazės, vėliau vėl suka į pietvakarius, prabėga pro Bucharą ir pranyksta Karakulio smėlynuose, nepasiekdama Amudarjos, kurios intakas seniau buvo. Įrengta keletas tvenkinių.[1]
Didžiausias intakas – Fandarja (kairysis).
Zerafšano baseinas tankiai apgyvendintas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 158