Zeližas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zeližo technika dekoruoti stalai Fese

Zeližas (arab. الزليج) (arba Zellidj, Zillij, Zellij) – iš įvairių formų emaliu padengtų keramikiniu išdužų, į formą surinktas dekoratyvinis elementas, užpiltas tinko mišiniu. Šis menas charakteringas Maroko architektūroje, nors yra sutinkama visame Magribe, bei kitose islamo šalyse. Zeližo technika surinktos įvairiu formų keramikinės mozaikos naudojamos ornamentuoti sienas, lubas, grindis, fontanus, baseinus, stalus ir pan[1].

Aštuonkampės formos zeližo mozaikos detalė

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maroko–Andalūzijos architektūros elementas zeližas Maroke atsirado X a. Pradžioje buvo naudojama balto ir rudo atspalvio keramika. Atsiradus kitoms spalvoms šis menas ypač suklestėjo XIV a. valdant Marinidų dinastijai, kai buvo pradėta naudoti mėlynos, žalios ir geltonos spalvos keramika. XVII a. pradėta naudoti raudona spalva[2].

Dabar pagrindiniai Maroko zeližo meno centrai yra Fesas ir Meknesas.

Zeližo technika dėliojama stalo mozaika

Zeližo formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausiai paplitusi yra įvairių dydžių kvadratinių ir stačiakampių formų zeližas. Galimos ir kitokios formos detalės: aštuonkampis, apdirbamas kaip kabošonas, žvaigždė, kryžius ir t. t. Taip sumodeliuota forma yra užpilama 2 cm storio kietėjančio tinko mišiniu. Egzistuoja ir paprasti kvadratiniai 10x10 cm arba kvadratai su nukirstais kampais, kurie jungiami su kitos spalvos kabošonu, detalės. Grindų dekoravimui naudojamos storesnės keramikos detalės.

Zeližo meistras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zeližo technika sukurti dirbiniai yra laikomi meno kūriniais. Šio meno paslaptys maâlems (pagrindinis meistras) perduoda iš kartos į kartą. Kad būtų išugdyti išskirtiniai gebėjimai, šio meno ilgas mokymas prasideda dar vaikystėje[3]. Zeližo technika sudėlioti mozaiką reikia labai daug dėmesio ir pastangų. Maži keramikos elementai dėliojami į formą raštu–spalva į apačią, tad meistras popieriuje nupieštą ornamentą vaizduotėje turi lyginti su dėliojama mozaika. Padaryta klaida matoma tik pabaigus mozaiką ir ją užpilus kietėjančiu tinku.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]