Zeigarnik efektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Zeigarnik efektas (iš angl. Zeigarnik Effect) - dar vadinamas nebaigto veiksmo efektu, tai psichologinis efektas, teigiantis, kad nebaigtas veiksmas yra geriau įsimenamas negu baigtas. Šį efektą atrado ir aprašė Bluma Zeigarnik 1927 m.

Iš pradžių Zeigarnik teigė, kad neatlikti veiksmai yra geriau įsimenami negu atlikti. Atliktas veiksmas buvo apibrėžiamas ne tik per paties veiksmo atlikimą, bet buvo atsižvelgiama ir į asmens pasitenkinimą. Jeigu po veiksmo atlikimo juntamas pasitenkinimas, jis bus "uždaromas", ir todėl blogiau įsimenamas.

Šiuo metu teigiama, kad geriau negu baigtus veiksmus yra įsimenami tie, kurių atlikimas buvo nutrauktas.

Zeigarnik efekto pavyzdžiai:

  • padavėja geriau prisimena klientus, kurie dar nemokėjo, negu tuos, kurie jau išėjo iš kavinės;
  • studentai, kurie nutraukia užduoties atlikimą dėl t. t. nesusijusių veiksmų, kuriuos tuo metu turi daryti (žaisti žaidimą, atlikti kitas užduotis), geriau įsimena nebaigtą užduotį už tuos, kurie galėjo užduotį atlikti iki galo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zeigarnik, B. (1927). Das Behalten erledigter und unerledigter Handlungen. Psychologische Forschung, 9, 1-85.
  • Zeigarnik, B. (1967). On finished and unfinished tasks. In W. D. Ellis (Ed.), A sourcebook of Gestalt psychology, New York: Humanities press.
  • Lapė J., Navikas G. (2003) Psichologijos įvadas: vadovėlis. Vilnius - Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras. ISBN 9955-442-93-X