Peržiūrėti šaltinį Vėjo energija

{{Atsinaujinantys energijos šaltiniai}}
[[Vaizdas:2019 07 26 Trampe Windkraftanlagen DJI 0041.jpg|thumb|215px|Vėjo jėgainė]]

'''Vėjo energija''' – [[vėjas|vėjo]] kaip oro judėjimo [[energija]]. Apskaičiuota, kad 1–3 % [[Žemė|Žemę]] pasiekiančios [[Saulė]]s energijos virsta vėjo energija. Tai 50–100 kartų daugiau už energijos kiekį, [[fotosintezė]]s dėka pereinantį į [[biomasė]]s energiją. Didžioji dalis tos energijos pasireiškia aukštuosiuose oro sluoksniuose, kur nuolat pučia ~160 km/val. greičio vėjai. Galų gale vėjo energija dėl oro [[Trintis|trinties]] virsta oro [[šiluma]].

== Vėjo energetika ==
[[Vaizdas:Vejo jeg.jpg|thumb|left|[[Vėjo jėgainė]]s prie Mionės ežero, [[Vokietija|Vokietijoje]]]]
Vėjo energetikoje [[Vėjas|vėjo]] energija verčiama į [[elektra|elektros]] energiją, panaudojant [[vėjo turbina]]s. Tai viena iš mažiausiai aplinkai kenkiančių [[energetika|energetikos]] šakų. [[2005]] m. pasaulyje vėjo energija sudarė 1 proc. (arba 58 982 MW) visos pagaminamos elektros energijos. Pasinaudojant vėjo turbinomis, pagaminta elektra sudaro 47 proc. [[Danija|Danijos]], 8 proc. [[Ispanija|Ispanijos]] ir 4,3 proc. [[Vokietija|Vokietijos]] elektros energijos. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo [[1999]] m. iki [[2005]] m. išaugo keturis kartus.

Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų naudojant kietą, skystą, [[dujos|dujinį]] kurą, kuriam reikia didžiulių išlaidų, kad kuras būtų išgautas iš žemės gelmių, atvežtas iki elektrinių, sudegintas, pašalinti pelenai, išvalyti dūmai, įšildytas vanduo vandens aušyklose ir sumažintas atmosferos oro teršimas, vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. 

Vėjo energija šiandien yra pigiausias elektros energijos šaltinis daugumoje pasaulio vietų. Nesubsidijuojama sausumos vėjo energija yra pigesnė nei bet kuris kitas energijos šaltinis, įskaitant įprastus energijos gamybos šaltinius, tokius kaip anglis ir dujos. Atsižvelgiant į tai, jog taršos sąnaudos ir subsidijos nėra įtrauktos į [[Levelized cost of energy|palyginamosios elektros energijos kainos]] vertinimą, sausumoje esantis vėjas daugumoje vietų Europoje ir pasaulyje vis tiek yra pats pigiausias energijos šaltinis.<ref>https://windeurope.org/policy/topics/economics/</ref>

Maždaug 75% visų vėjo energijos projekto energijos sąnaudų yra susijusios su išankstinėmis išlaidomis, tokiomis kaip vėjo turbinos, pamatų, elektros įrangos ir tinklo prijungimo išlaidos. Kita vertus, eksploatavimo išlaidos yra labai mažos, palyginti su iškastinio kuro technologijomis, kurių net 40–70% išlaidų per visą jų veikimo laipotarpį yra susijusios su degalais, eksploatavimu ir priežiūra. Paprastai senųjų vėjo jėgainių parko gyvavimo laikas yra 20 metų, nors [[Europos Sąjunga|Europos sąjungoje]] yra projektų, kurie veikia daugiau laiko.<ref>https://windeurope.org/policy/topics/economics/</ref> 
== Vėjo energetika Lietuvoje ==
{{main|Vėjo energetika Lietuvoje}}

=== Istorija ===
Vėjo elektrinių konstravimo darbais [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo susidomėta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo – konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, [[KTU|Kauno technologijos universitetas]] bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas [[Palanga|Palangos]] kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo [[Astrachanė]]s (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti.

Pirmą vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studiją [[1993]] m. paruošė Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybinės delegacijos pažintinio vizito Vokietijos Šiaurės jūros pakrančių objektuose. Studija, kurioje meteorologinių stebėjimų pagrindu buvo apskaičiuoti energetiniai vėjo ištekliai, išanalizuotos gaminamų vėjo elektrinių konstrukcijos, paruošti pasiūlymai eksperimentinių vėjo elektrinių įsigijimui ir jų pastatymo vietoms, buvo pateikta tuometinei LR Pramonės ir prekybos ministerijai. Tačiau pasiūlymams eigos nebuvo duota ir vėjo energetika palikta likimo valiai.

=== Pirmosios elektrinės ===
[[File:Roscoe Wind Farm in West Texas.jpg|thumb|Roskou vėjo elektrinių parkas Vakarų [[Teksasas|Teksase]]]]
[[2003]] m. [[Skuodas|Skuode]] pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ji neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia. Jau [[2004]] m. [[kovo 9]] d. [[Kretingos rajonas|Kretingos rajone]] į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą buvo įjungta [[Vydmantai|Vydmantų]] parodomoji vėjo elektrinė. Tai buvo naujausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kW vėjo elektrinė „E-40“, kurios atsiradimui pagrindą padėjo [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių]] ir [[Magdeburgas|Magdeburgo]] vyskupijų bendradarbiavimas.

Parodomoji Vydmantų vėjo elektrinė buvo projektuojama ir statoma laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant bet kurioje šalyje pirmąją vėjo elektrinę. Pagrindiniai reikalavimai buvo:
* 1. Pirmoji šalyje vėjo elektrinė turi būti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aikštelėje, kad kiekvienas besidomintis pilietis galėtų prie jos prieiti ir apžiūrėti pačią elektrinę ir gretimą teritoriją. Iš informacinio stendo lankytojai turi gauti visą informaciją apie vėjo elektrinės techninius rodiklius ir jos reikšmę kovoje dėl CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo, gauti informaciją apie vėjo elektrinės įjungimą į elektros tinklą ir apie žemėnaudą elektrinės sanitarinės zonos plotuose, apie sparnų sukimosi garso ir šešėlio poveikį žmogui ir paukščiams.
* 2. Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi turėti galimybę bet kada kontroliuoti vėjo elektrinės gaminamos elektros energijos kokybę, jos technologinių sutrikimų poveikį elektros tinklo stabilumui ir pačios vėjo elektrinės reakciją į sisteminio elektros tinklo sutrikimus.
* 3. Eksploatuojant pirmąją vėjo elektrinę turi būti iki galo išspręsti santykiai tarp vėjo elektrinės savininko ir Energetikos sistemos dispečerinių tarnybų, reguliuojant vėjo elektrinės galingumą bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusą ir atsakomybę.
* 4. Vėjo elektrinės savininkas privalo vykdyti elektrinės darbo monitoringą ir teikti informaciją Respublikos mokslo, projektavimo ir valstybinėms įstaigoms duomenis, kurie reikalingi tolimesniems darbams plečiant vėjo elektrinių statybos apimtis.
* 5. Pirmosios vėjo elektrinės savininkai privalo dalyvauti edukacinėje programoje, supažindinant jaunimą (nuo darželinukų iki studentų) su „švariomis“ energijos gamybos technologijomis.

Visos šios Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijos buvo įvykdytos statant Vydmantų parodomąją vėjo elektrinę. Ši elektrinė be žymių sutrikimų išdirbo 20 500 val. ir pagamino 4,1 mln. kWh elektros energijos.
Vidmantų vėjo elektrinės darbą stebėjo ir analizavo įvairios organizacijos. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido padaryti neginčijamą išvadą – Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai. Ši išvada yra nepaprastai svarbi gamintojams ir tiekėjams, bankams kreditoriams, investitoriams ir Energetikos sistemos planuotojams.

Jau pirmieji Vydmantų VE darbo rezultatai ir analizių išvados buvo panaudotos pirmojo Lietuvoje Vėjo elektrinių parko statybos pagrindimui, finansavimui, projektavimui bei statybai. [[2006]] m. [[spalio 11]] d. į Lietuvos energetikos sistemos 110 kV perdavimo tinklo atkarpą Palanga – [[Šventoji (Palanga)|Šventoji]] buvo įjungta pirmoji iš 15 UAB „Vėjų spektras“ parko „E-70“ tipo vėjo elektrinių.<ref>Trutnevis, Vladimiras. ''Vėjo energetika Lietuvoje''. 2006 m. konferencijos pranešimas.</ref>

[[Lietuva|Lietuvoje]] veikia [[Danija|Danijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Suomija|Suomijoje]] pagamintos vėjo jėgainės.

=== Nacionalinio elektros energijos gamybos ir vartojimo balanso duomenys ===
2019 m. Lietuvoje buvo pagaminta tiek teravatvalandžių elektros energijos (TWh)<ref>https://www.litgrid.eu/index.php/energetikos-sistema/elektros-energetikos-sistemos-informacija/elektros-gamybos-ir-vartojimo-balanso-duomenys/2287</ref>
{|{{graži lentelė}}
|'''Elektros energijos gamyba Lietuvoje'''||'''Galia TWh'''
|-----
|'''Vėjo elektrinės'''||1,453
|-----
|prijungtos prie perdavimo tinklo||1,245
|-----
|prijungtos prie skirstomųjų tinklų||0,208
|-----
|'''Elektros energijos gamyba (Neto)'''||'''3,64'''
|-----
|'''Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai'''||'''0,535'''
|-----
|Elektrinės, kūrenamos biomase||0,233
|-----
|Elektrinės, kūrenamos biodujomis||0,144
|-----
|Saulės energijos elektrinės||0,084
|-----
|Atliekų deginimo elektrinės||0,073
|-----
|Hidroelektrinės||0,342
|-----
|'''Kruonio HAE'''||'''0,584'''
|-----
|'''Šiluminės elektrinės'''||'''0,726'''
|-----
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.ve.lt/?data=2006-11-08&rub=1065924810&id=1162918269 Straipsnis ''Vakarų Eksprese'' apie vėjo jėgainių plėtrą Vakarų Lietuvoje]
* [http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=17241558 www.delfi.lt „S. Paulauskas: Lietuvą išgelbės ne nauja AE, o įdarbintas vėjas“ 2008-06-03]

{{Commons|Wind power|no=T}}

[[Kategorija:Vėjo energetika]]