Vytautas Rimkevičius (dainininkas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vytautas Rimkevičius (dainininkas)
Rimkevičius Vytautas (portretas).jpg
Gimė 1922 m. rugpjūčio 8 d.
Kaunas, Lietuva
Mirė 1976 m. spalio 12 d. (54 metai)
Kaunas, Lietuva
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Veikla dainininkas
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistas (baritonas)
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos nusipelnęs artistas

Vytautas Rimkevičius (1922 m. rugpjūčio 8 d. Kaune, Aleksote – 1976 m. spalio 12 d. ten pat, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) - Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1942 m. nebaigęs dainavimo mokslų, buvo priimtas choristu į Kauno valstybinį muzikinės komedijos teatrą. Jau dirbdamas mokėsi Juozo Gruodžio muzikos mokykloje pas Apseliomą Barnniškį solinio dainavimo klasėje. Mokyklą baigė 1957 m. Teatre dirbo iki 1967 m. Turėjo aksominio tembro balsą, pasižymėjo raiškia vaidyba ir plastika, suformavo operetės pagrindinio herojaus paveikslą, kuriuo vėliau sekė daugelis teatro artistų.[1] Vytautas Rimkevišius dirbo intensyviai, turėjo pasisekimą ir ištikimų gerbėjų, tačiau bohemiškas gyvenimas nualino sveikatą. Ilgai ir sunkiai sirgęs mirė nesulaukęs nė penkiasdešimtmečio.[2]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytautas Rimkevišius per dvidešimt penkerių metų darbo stažą sukūrė apie 90 vaidmenų. Jam buvo patikėti pagrindiniai vaidmenys Imrės Kalmano operetėse „Marica“, „Silva“, „Bajaderė“; F. Leharo operetėje „Grafas Liuksemburgas“, J. Štrauso – „Šikšnosparnis“ ir kt. Pokario laikotarpiu operetė buvo itin mėgiama ir dainininkui V. Rimkevičiui nebuvo lygių, jis patraukdavo artistiškumu ir vyriškumu. Ypač gerai atliko Janko vaidmenį I. Dunajevskio operetėje „Laisvasis vėjas“, Besmertno iš K. Listovo „Sevastopolio valsas“ ir kt.

Kai 1951 m. teatras pradėjo statyti operas, Vytautas Rimkevičius vaidino: Paolo Dž. Verdžio operoje „Simonas Bokanegra“, Bartolo iš Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjuje“, Moraleso Ž. Bize „Karmen“ ir kt.

Kita kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovavo ir saviveiklos būreliui gamykloje „Atrama“.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Namas, kuriame gyveno, 1980 m. buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kultūros paminklų sąrašą.

1988 m. ant namo Kęstučio g. 32/22 buvo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name gyveno: 1938–1949 m. – operos solistas, režisierius, pedagogas Petras Oleka. 1938–1955 m. operos solistas, pedagogas Juozas Bieliūnas. 1950–1976 m. – operetės solistas Vytautas Rimkevičius (Kauno m. LDT VK 1985 01 31 potv. Nr. 33 p.). 2004 m. lenta nuplėšta.[3][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Irena Vanagienė, „Rimkevičius Vytautas“, Muzikos Enciklopedija, III Tomas, O-Ž, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidimo institutas, 2007 m, 220 p.
  2. Klimauskaitė, Daina. Vaikinas iš Aleksoto, tapęs operetės karalium (Vytautą Rimkevičių prisiminus) – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugs. 27, priedas „Santaka, p. 21.
  3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  4. Lietuvos respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). – Vilnius, 1993. – D. 1., p. 122, 165.