Vladimiras Lazersonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vladimiras Lazersonas (1889 m. balandžio 8 d. Maskva1945 m. Dachau) – Lietuvos psichologas, psichiatras, filosofijos daktaras, empirinės psichologijos atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19071911 m. studijavo mediciną Tartu, 19111916 m. – pedagogiką ir psichologiją Jenos ir Ciuricho universitetuose. 1916 m. apgynė disertaciją apie judėjimo suvokimą, filosofijos daktaras.

1919 m. Kijevo universiteto privatdocentas. 1920 m. atvyko į Lietuvą. 19221940 m. dėstė eksperimentinę psichologiją, vaiko psichopatologiją ir mokyklinę higieną Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) Humanitarinių mokslų fakultete. Bendrosios ir eksperimentinės psichologijos katedros vyriausiasis asistentas, nuo 1928 m. šio universiteto privatdocentas. 1931 m. Kaune vadovavo savo privačiai nervų ligų ligoninei. 1931 m. vienas psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugijos steigėjų. 19401941 m. Vilniaus universiteto Psichologijos katedros vedėjas. Nuo 1941 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas atleido iš darbo. Nacių okupacijos metais uždarytas Kauno gete, vėliau išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą, 1945 m. sušaudytas.[1]

Skelbė straipsnius žurnaluose „Zeitschrift fūr Psychologie“, „Medicina“, „Švietimo darbas“, „Kultūra“, „Eranus“, „Kriminalistikos žinynas“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Mokykla ir visuomenė“, „Tautos mokykla“ ir kituose. Tarp jo mokinių Alfonsas Gučas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladimiras Lazersonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 647 psl.