Vladas Mačys
Vladas Mačys (1867 m. rugsėjo 5 d. Kazliškiai, Antanavo valsčius – 1936 m. vasario 12 d. Kaunas) – Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas, VDU profesorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1889 m. baigė Maskvos universitetą. Studijuodamas priklausė Maskvos lietuvių studentų draugijai. Nuo 1890 m. Mintaujos teismo kandidatas, teisėjas. Jono Jablonskio inteligentų sambūrio dalyvis. 1918–1922 m. Kauno apygardos teismo pirmininkas. 1919 m. birželio 16 d. paskirtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui parengti komisijos nariu, nuo 1919 m. spalio 10 d. Steigiamojo Seimo Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. 1923–1934 m. skaitė civilinio proceso ir civilinės teisės paskaitas Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), 1925–1926 m. šio universiteto sekretorius; nuo 1923 m. profesorius.
Paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje („Šviesa“, „Ūkininkas“, „Varpas“, pasirašinėjo BI. Dieglio, BĮ. Dlg., Balandžio slapyvardžiais).[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Broliai! Jieszkokime, reikalaukime szviesos ir mokslo! (politinis publicistinis leidinys / redagavo Kazys Grinius), 1889 m.
- Civilinio proceso paskaitos, 1924 m.
- Socialinių teisių mokslo tikslas ir mūsų žemės reformos įstatymas, 1925 m.
- Pasimokykime ir juokdamies: iš įvairių tautų jumoro srities, 1929 m.
- Apie teismo kandidatų ir advokatų pasiruošimą, 1932 m.
- Apie šeimos santvarką ir moterų teises senovėje, 1934 m.
Citatos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nuosprendis turi skambėti iš doro, sąžiningo, išmintingo žmogaus lūpų[2].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vladas Mačys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 756 psl.
- ↑ „Kokių teismų reikia Lietuvai?“