Virtualus privatus tinklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Virtualus privatus tinklas (angl. virtual private network, VPN) – atskirų nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų sujungimas į vieną tinklą internetu. VPN sukuria šifruotą tunelį, apsaugodamas tapatybę bei paslėpdamas IP adresą.

Virtualumas pasireiškia tuo, kad tinklas yra organizuojamas ne tiesiogiai, o per internetą. Privatumas – tuo, kad tinklas apsaugotas nuo nesankcionuoto prisijungimo iš išorės. VPN šifruoja internetu siunčiamų duomenų srautą, užtikrindamas asmeninės informacijos saugumą. VPN technologija leidžia saugiai ir greitai išplėsti, pvz., kokios nors organizacijos kompiuterinį tinklą, pasinaudojant pasauline interneto infrastruktūra. Tam nereikia ieškoti skirtosios linijos nuo padalinio A iki padalinio B: abiejuose padaliniuose pakanka, kad būtų po VPN technologijos įrenginį ir interneto ryšį[1].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Virtualūs privatūs tinklai – nauda verslui“ Archyvuota kopija 2012-11-30 iš Wayback Machine projekto. 2003 02 06, „Verslo žinios“, Nr. 25, „Karjera ir vadyba“, Nr. 5, 1 p.