Virginija Balsevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė (1958 m. balandžio 11 d. Naujasodėje, Panevėžio rajone2023 m. rugpjūčio 30 d.[1][2]) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Jotainių aštuonmetėje ir Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1981 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete. 2002 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

19811983 m. dirbo Knygų rūmuose. 19871989 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja, nuo 1990 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, nuo 2003 m. profesorė.

Palaidota Sudervės kapinėse.[3]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijoje „Naujausios lyrikos semantika“ nagrinėja poetinio pasaulėvaizdžio, poezijos prasmių ir meninių struktūrų kaitą. Knygose „Vytauto Mačernio „Vizijos“: Semiotinis aspektas“, „Vytautas Mačernis ir jo karta“ analizuoja žemininkų kūrybos problemas, jos sąsajas su egzistencializmu, moderniąja katalikybe, jų įtaką lietuvių lyrikos modernėjimui.[4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Naujausios lyrikos semantika. (1994 m.)
  • Vytauto Mačernio „Vizijos“: Semiotinis aspektas. (1999 m.)
  • Vytautas Mačernis ir jo karta. (2001 m.)
  • Eilėraščio analizė: semantinis-struktūrinis aspektas. (2005 m.)
  • Juditos Vaičiūnaitės kūryba. (2009 m.)
  • Eilėraščio analizė: Teorinės prielaidos, praktiniai patarimai. (2013 m.)
  • Toks gražus, toks liūdnas… (2018 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Laima Arnatkevičiūtė. Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-07. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  2. Mirė profesorė, lietuvių literatūrologė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. LRT. 2023-08-31. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
  3. Pranešama, kada vyks atsisveikinimas su profesore, lietuvių literatūrologe Virginija Balsevičiūte-Šlekiene. LRT. 2023-09-06. Nuoroda tikrinta 2023-09-08.
  4. Laima AmatkevičiūtėVirginija Balsevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 775 psl.