Viršsąmonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Viršsąmonė – kūrybinė intuicija.

Viršąmonės veikla pasireiškia pirmųjų kūrybos etapų metu, kurie nekontroliuojami sąmoningai ir valingai. Šių etapų neįsisąmoninimas apsaugo kilusias mintis, idėjas nuo sąmonės konservatyvumo, anksčiau sukauptos patirties poveikio ir inercijos. Tik po to sąmonė atrenka reikalingą idėją loginės analizės pagalba.

Sąryšis su žaidimu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė viršsąmonės vystymosi ir jos treniravimo metodas yra žaidimas. Jis nepriklauso nuo pragmatinių, socialiai reikšmingų ir prestižo statusą turinčių tikslų (vaikams, žinoma, iki tam tikro amžiaus).

Atsakomybės atsiradimo prielaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nevisiškas subjektą stumiančių poreikių suvokimas pašalina prieštaravimus tarp objektyviai sąlygoto žmogaus elgesio, skatinamo paveldėjimo, auklėjimo sąlygų supančios aplinkos bei tarp subjektyviai suvokiamos pasirinkimo laisvės. Ši laisvės iliuzija yra labai svarbi, kadangi suteikia asmeninės atsakomybės jausmą, skatinantį visapusiškai analizuoti ir prognozuoti galimas savo elgesio pasekmes.

Žvelgiant iš stebėtojo, esančio aplinkoje, pozicijos, žmogus nėra laisvas, nes jo visi poelgiai gali būti paaiškinami jo charakterio ypatybėmis, kitomis aplinkybėmis ir kt. Tuo pačiu iš kitos pozicijos – žmogaus sąmonės, atspindinčios aplinką – žmogus yra laisvas, o tai sąlygoja ir asmeninės atsakomybės pojūtį, sąmoningai pasirinktą veiklą.

Viršsąmonės reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingai nuo pasąmonės, viršsąmonės veikla negali būti suvokiama esant jokioms sąlygoms. Sąmonei vertinti pateikiami tik šios veiklos rezultatai. Viršsąmonės sričiai priskiriami pirminiai įvairios kūrybos etapai - idėjų, hipotezių generavimas, kūrybinis nušvitimas.

Jeigu pasąmonė apsaugo sąmonę nuo bereikalingo darbo ir psichinių perkrūvių, nuovargio, tai kūrybinės intuicijos nesuvokiamumas saugo nuo pirmalaikio sąmonės įsikišimo, anksčiau sukauptos patirties poveikio. Jeigu nebūtų šios apsaugos, tada ir sveikas protas, ir stebimo objekto akivaizdumas, dogmatizmas, tvirtai įsisavintos normos blokuotų drąsią ir naują idėją – „nepaklusnųjį ančiuką“,- jos atsiradimo momentu, neleisdamos jai tapti „dailiąja ateities atradimų gulbe“.

Todėl loginiam diskursiniam mąstymui priskiriama antrinės atrankos, skirtos filtruoti intuicijos generuojamas idėjas, funkcijos: protas pirma įvertina logiškai, po to palygina ir įvertina idėją eksperimentinės - gamybinės bei nusistovėjusios praktikos atžvilgiu.

Sąmonės ir intuicijos veikla kūrybinio proceso metu gali būti suprantamos kaip selekcijos, atrankos funkcijos gamtos pasaulio vystymosi proceso metu (biologinio pasaulio, o vėliau ir kultūrinės evoliucijos atrankos).

Tačiau viršsąmonės veikla neapsiriboja tik „psichinių mutacijų“ generavimu, grynai atsitiktiniu atmintyje išlikusių pėdsakų rekombinavimu, atkūrimu. Veikiant tam tikroms sąlygoms, ji atlieka pirminę potencialių galimybių, variantų atranką ir sąmonei perteikia tik tokius iš jų, kuriems būdinga didesnė jų realaus egzistavimo, veiksmingumo, pritaikymo tikimybė.

Todėl netgi pačios beprotiškiausios mokslininko, kūrėjo idėjos iš esmės skiriasi nuo patologinės beprotystės sąlygotų „pranašiškų sapnų“, kuriuos patiria psichiniai ligoniai ir fantasmagorijos apimti žmonės.