Viešieji darbai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Viešieji darbai - teisės politikos priemonė. Ji gali būti kaip darbo rinkos politikos priemonių dalis arba bausmė (skiriama už baudžiamąsias veikas).

Darbo rinkos politikos priemonė[taisyti | redaguoti kodą]

Viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams. Viešieji darbai gali būti organizuojami šiems teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiesiems asmenims (LR užimtumo rėmimo įstatymo 28 str. 1 d.)[1]:

  • bedarbiams;
  • įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams;
  • bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams atostogų metu;
  • darbuotojams prastovų metu ir dirbantiems ne visą darbo laiką.

Viešieji darbai organizuojami įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės) laikino pobūdžio darbams, skirtiems padėti palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, atlikti arba išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais. Viešųjų darbų programą (projektus) rengia ir tvirtina savivaldybė arba teritorinė darbo birža (atitinkamai pagal finansavimą).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LR užimtumo rėmimo įstatymas (2009-07-14 redakcija)