Vestminsterio statutas
Vestminsterio statutas (angl. Statute of Westminster) − 1931 m. D. Britanijos parlamento paskelbtas aktas, nustatęs dominijų teisinį statusą ir jų santykius su metropolija.[1]
Statutas įteisino 1926 m. ir 1930 m. imperijos konferencijų sprendimus, leidžiančius dominijoms savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politiką, suteikiančius joms lygias teises su D. Britanija: pagal šį statutą įgijusioms dominijos statusą teritorijoms nebetaikomi D. Britanijos įstatymai, panaikinami jose D. Britanijos teismai; įstatymų leidyba, teritorijos valdymas ir teismai pereina į dominijos kompetenciją.
Dauguma dominijų savo valstybės vadovu pripažįsta D. Britanijos karalių, kuriam vietose atstovauja jo skiriamas generalgubernatorius arba vicekaralius. Vėliau Vestminsterio statutu pagrindu imta kurti Britų Sandraugos teisinę bazę.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Westminsterio statutas (Vestminsterio statutas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 493 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vestminsterio Statuto tekstas (anglų k.)
- Australija ir Vestminsterio Statutas Archyvuota kopija 2011-06-01 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)