Pereiti prie turinio

Vavau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paplūdimys Vavau salose
Turistų apartamentai

Vavau (tong. Vavaʻu) arba Vavao – pagrindinė Tongos salyno Vavau grupės sala. Tai koralinė sala, kurios plotas 121 km², o aukštis iki 204 m. Išraižyta įlankų ir užutėkių, o vakarinėje dalyje yra uždara lagūna. Svarbiausias viso salyno miestas – Neiafu. Tai antras pagal dydį šalies miestas ir Vavau grupės administracinis centras. Saloje gyvena 14 182 gyventojų (2021 m.).[1] Žvejyba, tropinių kultūrų auginimas, turizmas.

Vavau sala, kartu su aplinkinėmis salomis (70) ir rifais sudaro Vavau grupę, turinčią administracinį statusą Tongos Karalystėje. 17 salų gyvenamos. Grupė skirstoma į 6 apygardas. Žemiau pateikiama svarbiausių salų statistika:

Sala Gyventojų sk. (1996) Plotas (km²) Gyventojų tankumas
Foeata 5 0,10  
Fonualei      
Hunga 347 4,69 74,0
Kapa 410 5,96 68,8
Kenutu 1 0,43  
Koloa 321 2,25 142,7
Lape 21 0,39 53,8
Late      
Lateiki      
Nuapapu 381 2,67 142,7
Ofu 171 1,24 137,9
Okoa 228 0,34 670,6  
Olo’ua 110 0,49 224,5
'Ovaka 103 1,29 79,8
Pangaimotu 835 8,86 94,2
Tapana 6 0,36    
Taunga 77 0,36 213,9
'Utungake 457 0,93 491,4
Vaka’eitu 4 0,90  
Vava’u 12.238 89,74 136,4
IŠ VISO: 15.715 121,00 129,9  

Dauguma salyno salų koralinės kilmės, tačiau yra ir kelios vulkaninės:

  • Fonualei – kūgio formos, 183 m aukščio sala.
  • Toku – 43 km į šiaurę nuo Vavau.
  • Late – su simetriniu, 5 km skersmens ir 518 m aukščio ugnikalniu.
  • Lateiki – aktyvus, >1000 m aukščio ugnikalnis.

Vavau salas 1781 m. atrado ispanų jūrininkas Francisco Mourelle. 1787 m. salyną tyrinėjo prancūzų jūrininkas Ž. F. Laperūzas.

  1. TONGA, citypopulation.de