Vavau

Paplūdimys Vavau salose

Turistų apartamentai

Vavau (tong. Vavaʻu) arba Vavao – pagrindinė Tongos salyno Vavau grupės sala. Tai koralinė sala, kurios plotas 121 km², o aukštis iki 204 m. Išraižyta įlankų ir užutėkių, o vakarinėje dalyje yra uždara lagūna. Svarbiausias viso salyno miestas – Neiafu. Tai antras pagal dydį šalies miestas ir Vavau grupės administracinis centras. Saloje gyvena 14 182 gyventojų (2021 m.). Žvejyba, tropinių kultūrų auginimas, turizmas.

Vavau grupė

Vavau sala, kartu su aplinkinėmis salomis (70) ir rifais sudaro Vavau grupę, turinčią administracinį statusą Tongos Karalystėje. 17 salų gyvenamos. Grupė skirstoma į 6 apygardas. Žemiau pateikiama svarbiausių salų statistika:

Sala	Gyventojų sk. (1996)	Plotas (km²)	Gyventojų tankumas
Foeata	5	0,10
Fonualei
Hunga	347	4,69	74,0
Kapa	410	5,96	68,8
Kenutu	1	0,43
Koloa	321	2,25	142,7
Lape	21	0,39	53,8
Late
Lateiki
Nuapapu	381	2,67	142,7
Ofu	171	1,24	137,9
Okoa	228	0,34	670,6
Olo’ua	110	0,49	224,5
'Ovaka	103	1,29	79,8
Pangaimotu	835	8,86	94,2
Tapana	6	0,36
Taunga	77	0,36	213,9
'Utungake	457	0,93	491,4
Vaka’eitu	4	0,90
Vava’u	12.238	89,74	136,4
IŠ VISO:	15.715	121,00	129,9

Dauguma salyno salų koralinės kilmės, tačiau yra ir kelios vulkaninės:

• Fonualei – kūgio formos, 183 m aukščio sala.
• Toku – 43 km į šiaurę nuo Vavau.
• Late – su simetriniu, 5 km skersmens ir 518 m aukščio ugnikalniu.
• Lateiki – aktyvus, >1000 m aukščio ugnikalnis.

Vavau salas 1781 m. atrado ispanų jūrininkas Francisco Mourelle. 1787 m. salyną tyrinėjo prancūzų jūrininkas Ž. F. Laperūzas.

Nuorodos

• Žemėlapis, nuotraukos Archyvuota kopija 2016-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• Oficiali salyno svetainė Archyvuota kopija 2014-05-12 iš Wayback Machine projekto.
• Nuotraukų galerija
• Turizmas Archyvuota kopija 2006-05-14 iš Wayback Machine projekto.