Vampyros Lesbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vampyros Lesbos
Vampyros-Lesbos.jpg
PavadinimasVampyros Lesbos
Kilmės šalisFlag of Germany.svg Vokietija
Flag of Spain.svg Ispanija
RežisieriusJesus Franco
Scenaristas (-ai)Jaime Chávarri
Jesus Franco
VaidinaSoledad Miranda
Metai1971
Žanrassiaubo
Trukmė89 min.
Kalbavokiečių
IMDb įrašas

Vampyros Lesbos1971 m. sukurtas erotinis siaubo filmas, vienas populiauriausių režisieriaus Jesus Franco darbų, prisidėjęs ir prie aktorės Soledad Miranda populiarumo.

Dar kartą susidomėjimas filmu išaugo 1995 m. išleidus albumą „Vampyros Lesbos:Sexadelic Dance Party“, kurį sudarė trijų Franco filmų garso takeliai. Kompoziciją „The Lions and the Cucumber“ vėliau savo filme „Džekė Braun“ panaudojo režisierius Quentin Tarantino.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Linda, nekilnojamojo turto agentė, kartu su savo draugu Omaru apsilanko Stambulo naktiniame klube, kuriame tampa erotinio dviejų merginų šokio liudininkais. Vis tik labiausiai ją šokiruoja tai, kad vieną iš šių merginų ji nuolatos regi savo sapnuose. Papasakojusi apie tai savo psichiatrui daktarui Siuardui, ji sulaukia paaiškinimo, kad tai tiesiog jos seksualinio nepasitenkinimo išraiška ir dar jai tiesiog reikia kito partnerio.

Po kurio laiko Linda darbo reikalais nuvyksta į atokią salą, kurioje gyvena klientas. Kaip paaiškėja, tai grafienė Nadina, ta pati mergina iš naktinio klubo ir iš Lindos sapnų. Kažkada, išgelbėta grafo Drakulos, Nadina paveldėjo iš jo ir amžiną kraujo troškimą. Tarp merginų užsimezga intymus ryšys, tačiau galiausiai Nadina įkanda Lindai.

Tuo metu daktaras Siuardas, kuris tuo pačiu yra ir tikrasis vampyrų žinovas, mano, kad Agra, viena jo paciančių, išprotėjo, nes pasakoja neįtikėtinas istorijas apie grafienę Nadiną, tačiau kuomet į jį kreipiasi Omaras, papasakojantis, kad jo draugė Lindanuvyko į salą pas grafienę, jis pradeda nerimauti, kad mergina gali tapti vampyro auka. Siuardas vyksta į salą, tačiau čia jį nužudo Nadinos tarnas.

Išvykusi iš salos, Linda po kurio laiko grįžta ir randa Nadiną, mirštančią nuo kraujo trūkumo. Ji maldauja savo buvusios meilužės duoti jai nors kiek kraujo, tačiau ši atsisako, pareikšdama, kad nėra jos tarnaitė ir nužudo grafienę, mataliniu strypu perdurdama šiai akį...

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juostoje vengiama įprastų šablonų, susijusių su vampyrais: kad šie bijo saulės šviesos (grafienė mėgsta degintis sulėje) arba nužudomi tik mediniu kuolu perdūrus širdį (ta pati grafienė miršta metalinį strypą įsmeigus jai į smegenis). Juostoje nėra jokių religinių kovos su vampyrais motyvų, o aukos po įkandimo lieka gyvos, tačiau telepatiškai priklausomos nuo „šeimininko“. Režisierius tarsi mėgina parodyti vampyrą ne kaip visus iš eilės žudantį monstrą, o kaip mąstančią, jaučiančią ir netgi kenčiančią būtybę.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafienė Nadina
Aktorius – vaidmuo
  • Ewa Strömberg – Linda
  • Susann Korda – grafienė Nadina
  • Andrés Monales – Omar
  • Dennis Price – daktaras Alvinas Siuardas
  • Paul Müller – daktaras Štaineris
  • Heidrun Kussin – Agra