Valstybinė kelių transporto inspekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos transporto saugos administracija. Švitrigailos g. 42, Vilnius.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) (buv. Valstybinė kelių transporto inspekcija) – valstybės institucija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kuri atlieka keleivių ir krovinių vežėjų, techninės apžiūros centrų, vairuotojų mokymo ir kitų su kelių, geležinelių ir vandens transportu susijusių įstaigų valstybinę priežiūrą.

LTSA formuoja bei tobulina leidimų keleivių ir krovinių vežimo sistemos, licencijavimo, keleivinio transporto maršruto tinklus Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat gina transporto vartotojų interesus, užtikrindama įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, laikymąsi. Vykdo kelių ir vandens transporto priemonių techninę patikrą Lietuvoje.

Svarbiausi Lietuvos transporto saugos administracijos uždaviniai bei funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi uždaviniai:

  • įgyvendinti eismo saugumo priemones ir mažinti kelių, geležinkelių ir vandens transporto priemonių neigiamą įtaką aplinkai
  • atlikti kelių transporto vežėjų veiklos valstybinę priežiūrą, analizuoti nustatytus pažeidimus ir imtis priemonių pažeidimų prevencijai
  • išduoti licencijas, skirtas verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais ir atitinkančias licencijas licencijų korteles, nustatyta tvarka jas panaikinti ar sustabdyti jų galiojimą
  • nustatyti, keisti ir panaikinti tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus; išduoti, anuliuoti arba panaikinti leidimus vežti keleivius šiais maršrutais
  • pagal kompetenciją kontroliuoti autobusų stočių veiklą
  • nustatyta tvarka atlyginti kelių transporto vežėjams jų negautas dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamas, kontroliuoti kelių transporto lengvatų teikimo tvarką, analizuoti nustatytus pažeidimus ir imtis priemonių tokių pažeidimų prevencijai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]