Vaitystė
Vaitystė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaito (dvaro administracijos pareigūno) administruota valda. Vaitystės atsirado XVI a., Valakų reformos metu. Buvo sudarytos iš keleto tam pačiam dvarininkui priklausančių, dvarui su palivarku priskirtų kaimų – maždaug po šimtą valakų. Žemaitijoje ir kitur, kur palivarkų buvo mažiau, vaitystės buvo didesnės, po kelis šimtus valakų.[1] Dažniausiai viena vaitystė susidėjo iš 400 valstiečių kiemų.[2]
Vaitą dažniausiai parinkdavo iš pasiturinčių valstiečių, už tarnybą skirdavo valaką be prievolių, antrą valaką vaitas galėdavo gauti už činšą. Vaitas prižiūrėjo kaimuose tvarką, vykdė dvarų laikytojo potvarkius, varydavo valstiečius į darbą, pristatydavo juos į dvaro teismą, rūpinosi, kad būtų duodamos duoklės ir mokami mokesčiai, saugojo žemių ribas. Kiekviename kaime, arba kas dešimt kiemų tame pačiame kaime, būdavo skiriamas suolininkas – vaito padėjėjas. Jais tapdavo kaimynų pasitikėjimą turį valstiečiai. Suolininkai prižiūrėdavo, kad valstiečiams nebūtų daroma žala, kad jie nedarytų žalos dvarui.[1][3]
Panaikintos XIX a. viduryje.[2]