Peržiūrėti šaltinį Vaidila

{{Baltų religija}}

'''Vaidila''' (taip pat ''vaidilė, vaidilutė''; {{lv|vaidelotis}}; [[prūsų kalba|prūs.]] ''vaidilas'', ''vaidilutis''; šaknis „vaid-“ reiškia „[[žinojimas|žinojimą]]“, plg. prūsų ''wīdātun'')<ref>{{Cite web|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=Vaidila|title=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|website=etimologija.baltnexus.lt|access-date=2018-11-11}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2502|title=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|website=www.prusistika.flf.vu.lt|access-date=2018-11-11}}</ref> – [[baltų religija|baltų religijos]] [[žynys]], pranašas. Galėjo būti ir moterys. Pirmą kartą minimas XVI a. [[Simonas Grunau|Simono Grunau]] kronikoje.<ref name="MLE">[https://www.mle.lt/straipsniai/vaidelotas ''Vaidelotas'']. [[Mažosios Lietuvos enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-13.</ref>

[[vaizdas:Н.К.Рерих. Вайделоты. 1914.png|left|thumb|250px|[[Nikolajus Rerichas|Nikolajaus Rericho]] 1914 m. iliustracija]]

Anot S. Grunau, dievų valią prūsų žyniai susapnuodavo, perduodavo ją paprastiems kaimo žmonėms. Be to, atlikdavo religines apeigas, pamokslavo, gydė, nurodydavo sėjos, javapjūtės ir kitų ūkio darbų pradžią. Vaidilos būdavo išlaikomi iš karo grobio, privalėjo gyventi skaistybėje, būti senyvo amžiaus.<ref>{{VLE|XXIV|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/vaidilos-98728 Vaidilos]}}</ref><ref>{{VLE|XXIV|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/vaidilutes-98730 Vaidilutės]}}</ref>

Iki krikščionybės atsiradimo vaidilutės [[Šventoji giraitė|ąžuolų giraitėse]] kurstė šventąją [[ugnis|ugnį]] dievams. Vaidilutės supdavę žynį taip pat privalėjo būti skaisčios mergelės arba našlės (plg. romėnų [[vestalė]]s).<ref>http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Beresnevicius_Gintaras/Beresnevicius_LK_2014_2.pdf</ref>

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Baltų religija]]
[[Kategorija:Religiniai titulai]]