Vaibašika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vaibašika – ankstyvojo budizmo hinajanos krypties mokykla, kuriai būdingas naivusis materializmas, dialektikos elementai, sensualistinė pažinimo samprata. Susiformavo III–II a. pr. m. e. Svarbiausi šaltiniai: Katjajaniputros „Džnianaprastana“ (III a. pr. m. e.), jos komentarai „Mahavibaša“ ir „Vibaša“ (II a.), Vasubandaus „Abidarmakoša“ (V a.). Buvo plėtojama dharmos teoriją. Visi reiškiniai esą nepaliaujamai kintantis dharmų srautas, nurimstantis nirvanoje. Priešingai vedantai, teigė, jog žmogus neturi jokios dvasinės substancijos, o yra vien dharmų kombinacija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 11 t. MELI institutas, Vilnius.