Vėžinė ląstelė
Vėžio ląstelės yra nekontroliuojamai ir greitai besidalijančios ląstelės. Nors šios ląstelės reguliariai susidaro organizme, vėžiu susergama tik tada, kai imuninės ląstelės (vadinamos natūraliais kileriais) nesugeba jų atpažinti ir sunaikinti. Praeityje buvo manoma, kad vėžys organizme neatpažįstamas ir nesunaikinamas, dėl silpnos imuninės sistemos. Bet naujausi tyrimai parodė, kad šių ląstelių nematomumas yra sąlygotas specifinių kostimuliantų molekulių, kurios dalyvauja antigenų sąveikoje su limfocitais.
Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sveikame kūne, ląstelės normaliai ir kontroliuojamai auga bei dauginasi. Pasenusias ar pažeistas ląsteles organizmas pakeičia naujomis ląstelėmis, toks procesas, kai vykdoma programuota ląstelių mirtis vadinama ląstelių apoptoze. Kai šis procesas sutrikdomas, nesveikos ar pasenusios ląstelės ne žūva, o lieka gyvos. Tokių ląstelių DNR dažniausiai būna pažeista, o tai gali sąlygoti vėžines savybes. Yra keturios klasės reguliacinių genų, kuriuose dažniausiai įvyksta mutacijos, lemiančios vėžinių ląstelių atsiradimą:
- Ląstelės dauginimąsi skatinančiuose protoonkogenuose – jie sąlygoja ląstelių augimą ir diferenciaciją embrioniniu laikotarpiu, įvykus mutacijai tampa onkogenais, o tai sutrikdo jau minėtus procesus.
- Dauginimąsi slopinančiuose navikų supresijos genuose (antionkogenuose pvz, Rb, p53) – jie normaliai slopina ląstelių augimą bei skatina diferenciaciją. Įvykus jų mutacijai, nebevykdo savo funkcijos.
- Genuose, kurie reguliuoja programuotą ląstelės žūtį (apoptozę).
- Reguliuojantys pažeistos DNR ištaisymą.
Patologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltosios kraujo ląstelės naudoja dvigubą atpažinimo sistemą, siekiant nustatyti patogeniškas ląsteles. Jeigu ląstelė yra pakitusi, t. y. linkusi suformuoti auglį ar yra užkrėsta, gaminamos molekulės MIC-A ir MIC-B, kurios prisijungia prie pakitusios ląstelės paviršiaus. Šis metodas naudojamas aptikti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
Telomerazės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kurie tyrėjai teigia, kad vėžinės ląstelės turi unikalių bruožų, kurie padaro jas nemirtingas. Fermentas telomerazė naudojamas išplėsti vėžinės ląstelės gyvavimo ciklą. Telomeros po kiekvieno ląstelės dalijimosi sutrumpėja, o telomerazė šias struktūras prailgina. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios audiniuose susiformuoja augliai.
Kamieninės vėžinės ląstelės ir atsparumas vaistams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslininkai atrado medžiagą, esančią ant vėžinių ląstelių paviršiaus, kuri suteikia joms atsparumą vaistams, paversdama vėžines ląsteles pseudokamieninėmis. Jei vėžines ląsteles ima veikti vaistai, patogeniškos ląstelės savarankiškai virsta pseudokamieninėmis. Pasirodo, jog gydymas vaistais tik skatino vėžinių ląstelių vystymąsi. Laimei, yra vaistų, kurie gali sutrikdyti vėžinių ląstelių virtimą kamieninėmis, tuomet jau galimi taikyti tradiciniai gydymo metodai. [1][2][3]
Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Cancer stem cells linked to drug resistance
- ↑ Tumor Cells Become Drug Resistant by Reverting to a Stem Cell-Like State
- ↑ Laetitia Seguin, Shumei Kato, Aleksandra Franovic, et al., & David A. Cheresh (2014).
Kitos nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- BCG strain S4-Jena: An early BCG strain is capable to reduce the proliferation of bladder cancer cells by induction of apoptosis. Ncbi.nlm.nih.gov. Nuoroda tikrinta on 2010-12-01.
- The History of Cancer Archyvuota kopija 2015-12-12 iš Wayback Machine projekto.. Cancer.org. Nuoroda tikrinta on 2010-12-01