Urtakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Urtakas (Urtak) arba UrtakuElamo karalius,[1] valdęs 675–664 m. pr. m. e.; jo valdymas sutapo su Asirijos karalių Esarhadono (681–669 m. pr. m. e.) bei Ašurbanipalo (668–627 m. pr. m. e.) valdymu.[2] Apie Urtaką žinoma tik iš asirų įrašų.[3]

Urtako pirmtakas – brolis Humban-Haltašas II.[4] Humban-Haltašas Asirijoje surengė antpuolį, kuris baigėsi sėkmingai, tačiau elamitams sugrįžus į Sūzus, po kelių dienų mirė Humban-Haltašas.[4] Sostas atiteko Urtakui, kuris Asirijai grąžino vyresniojo brolio iš Siparo pagrobtas dievų statulas, taip normalizuodamas santykius tarp Elamo ir Asirijos.[4]

674 m. pr. m. e. Urtakas sudarė sąjungą su Asirijos valdovu Esarhadonu,[5] kurį laiką šalys palaikė draugiškus santykius,[6] tokie jie išliko visą Esarhadono valdymo laikotarpį, tačiau pablogėjo sostą užėmus Ašurbanipalui.[7]

Elame kilus badui, Ašurbanipalas Asirijos imperijoje suteikė laikiną prieglobstį pabėgėliams iš Elamo, o į patį Elamą nusiuntė grūdų.[8][3] Visgi po kurio laiko Urtakas drauge su aramėjų Gambulu gentimi[9] užpuolė Babiloniją (apie 665 m. pr. m. e.).[10] Antpuolį Urtakas surengė drauge su pusbroliu Tepti-Humban-Inšušinaku, kuris prieš tai nuvertė Sūzų valdovą Šilhak-Inšušinaką II.[3] Sužinojęs, kad Ašurbanipalas ruošiasi atsakomajam puolimui, Urtakas sugrįžo į Elamą, kur jį netrukus ištiko staigi mirtis.[3][10] Po Urtako mirties sostas atiteko Teumanui, tačiau jis valdė trumpai – Ašurbanipalo nurodymu buvo nužudytas.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press. p. 147. ISBN 978-0-521-22717-9. 
  2. D. T. Potts (2015). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State. Cambridge University Press. p. 269. ISBN 978-1-107-09469-7. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 173–174. ISBN 9781134787951.
  4. 4,0 4,1 4,2 Sir Percy Sykes (2013). A History Of Persia. Routledge. p. 154. ISBN 978-1-135-64895-4. 
  5. John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press. p. 52. ISBN 978-0-521-22717-9. 
  6. Claude Hermann Walter Johns (1904). Babylonian and Assyrian Laws, Contracts and Letters. C. Scribner's sons. p. 360. 
  7. Journal of the American Oriental Society. American Oriental Society. 1897. p. 145. 
  8. Claude Hermann Walter Johns (1904). Babylonian and Assyrian Laws, Contracts and Letters. C. Scribner's sons. p. 360-1.
  9. 9,0 9,1 Claude Hermann Walter Johns (1904). Babylonian and Assyrian Laws, Contracts and Letters. C. Scribner's sons. p. 361.
  10. 10,0 10,1 Elizabeth Carter; Matthew W. Stolper (1984). Elam: Surveys of Political History and Archaeology. University of California Press. p. 50. ISBN 978-0-520-09950-0.