Urtakas
Urtakas (Urtak) arba Urtaku – Elamo karalius,[1] valdęs 675–664 m. pr. m. e.; jo valdymas sutapo su Asirijos karalių Esarhadono (681–669 m. pr. m. e.) bei Ašurbanipalo (668–627 m. pr. m. e.) valdymu.[2] Apie Urtaką žinoma tik iš asirų įrašų.[3]
Urtako pirmtakas – brolis Humban-Haltašas II.[4] Humban-Haltašas Asirijoje surengė antpuolį, kuris baigėsi sėkmingai, tačiau elamitams sugrįžus į Sūzus, po kelių dienų mirė Humban-Haltašas.[4] Sostas atiteko Urtakui, kuris Asirijai grąžino vyresniojo brolio iš Siparo pagrobtas dievų statulas, taip normalizuodamas santykius tarp Elamo ir Asirijos.[4]
674 m. pr. m. e. Urtakas sudarė sąjungą su Asirijos valdovu Esarhadonu,[5] kurį laiką šalys palaikė draugiškus santykius,[6] tokie jie išliko visą Esarhadono valdymo laikotarpį, tačiau pablogėjo sostą užėmus Ašurbanipalui.[7]
Elame kilus badui, Ašurbanipalas Asirijos imperijoje suteikė laikiną prieglobstį pabėgėliams iš Elamo, o į patį Elamą nusiuntė grūdų.[8][3] Visgi po kurio laiko Urtakas drauge su aramėjų Gambulu gentimi[9] užpuolė Babiloniją (apie 665 m. pr. m. e.).[10] Antpuolį Urtakas surengė drauge su pusbroliu Tepti-Humban-Inšušinaku, kuris prieš tai nuvertė Sūzų valdovą Šilhak-Inšušinaką II.[3] Sužinojęs, kad Ašurbanipalas ruošiasi atsakomajam puolimui, Urtakas sugrįžo į Elamą, kur jį netrukus ištiko staigi mirtis.[3][10] Po Urtako mirties sostas atiteko Teumanui, tačiau jis valdė trumpai – Ašurbanipalo nurodymu buvo nužudytas.[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press. p. 147. ISBN 978-0-521-22717-9.
- ↑ D. T. Potts (2015). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State. Cambridge University Press. p. 269. ISBN 978-1-107-09469-7.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 173–174. ISBN 9781134787951.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Sir Percy Sykes (2013). A History Of Persia. Routledge. p. 154. ISBN 978-1-135-64895-4.
- ↑ John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press. p. 52. ISBN 978-0-521-22717-9.
- ↑ Claude Hermann Walter Johns (1904). Babylonian and Assyrian Laws, Contracts and Letters. C. Scribner's sons. p. 360.
- ↑ Journal of the American Oriental Society. American Oriental Society. 1897. p. 145.
- ↑ Claude Hermann Walter Johns (1904). Babylonian and Assyrian Laws, Contracts and Letters. C. Scribner's sons. p. 360-1.
- ↑ 9,0 9,1 Claude Hermann Walter Johns (1904). Babylonian and Assyrian Laws, Contracts and Letters. C. Scribner's sons. p. 361.
- ↑ 10,0 10,1 Elizabeth Carter; Matthew W. Stolper (1984). Elam: Surveys of Political History and Archaeology. University of California Press. p. 50. ISBN 978-0-520-09950-0.