Uolektis
Uolektis arba ulna – lietuviškas antropometrinis ilgio matavimo vienetas. Jis atitinka atstumą nuo alkūnės įlinkio iki pirštų galų, t. y., maždaug 60–65,54 cm. Nuo XIX a. pr. įvestas uolekties ilgis – 64,96 cm. Trys uolektys sudarė sieksnį.
Šis matavimo vienetas naudotas nuo XIV a. pirmos pusės iki 1920 m.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Uolektis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 379
| ||||||||||||||