Pereiti prie turinio

Umaras Almurtadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Umaras Almurtadas (Abû Hafs `Umar al-Murtadâ, arab.: أبو حفص المرتضى عمر بن أبي إبراهيم اسحاق بن يوسف بن عبد المؤمن, m. 1266 m.) – nuo 1248 m. Almochadų dinastijos Maroko kalifas.

Umaras Almurtadas buvo Abu Jakubo Jusufo I-jo anūkas.

Atėjus į valdžią Umarui Almurtadui Almochadams buvo likęs tik Marakešas ir žemės į šiaurę iki Um ar-Rbijos (Oum Er-Rbia) upės. Nuo 1262 m. kalifas turėjo mokėti Marinidams duoklę. 1266 m. prieš kalifą sukilo kitos giminaičių šakos atstovas Abdal Ula Alvasikas, kuris ir užėmė Umaro Almurtado vietą.

Umaras Almurtadas turėjo tris vizirius:

  • Abû Muhammad ben Yûnus (1248–1249) (أبو محمد بن يونس [abū muḥammad ben yūnus])
  • Abû Zayd ben Yanû al-Kûmî (1249–1266) (أبو زيد بن يعلو الكومي [abū zayd ben ya`lū al – kūmī])
  • Abû Mûsâ ben `Azûz (1249–1266) (أبو موسى بن عزوز الهنتاتي [abū mūsā ben `azūz al – hayātī])
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Ali Asaidas
Almochadų dinastija
1248-1266
Po to:
Abdal Ula Alvasikas