Hoapili
| Ulumāheihei Hoapili | |
|---|---|
| Maui gubernatorius | |
| |
| Gimimo vardas | Ulumāheihei |
| Gimė | apie 1775 m. Havajai |
| Mirė | 1840 m. sausio 3 d. Lahaina, Havajai |
| Maui gubernatorius | |
Ulumāheihei Hoapili (dar žinomas kaip Hoapili; apie 1775 m. – 1840 m. sausio 3 d.) – buvo svarbi asmenybė formuojant Havajų karalystę. Jis buvo patikimas karaliaus Kamehameha I, žinomo kaip „Didysis Kamehameha“, patarėjas kariniais ir politiniais klausimais. Nors ir pasitikėjo Havajų religijos apeigomis, vėliau tapo krikščionių misionierių rėmėju.
Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ulumāheihei (jo pirminis vardas) gimė apie 1775 m., valdant karaliui Kalaniʻōpuʻu. Jo tėvas buvo Kameʻeiamoku, žinomas kaip vienas iš „karališkųjų dvynių“, padėjusių Kamehameha ateiti į valdžią. Po tėvo mirties jis paveldėjo iš tėvo patarėjo pareigas Kamehamehos teisme. Jaunystėje jis buvo atletiškas, maždaug 6,5 pėdų (2,0 m) ūgio. 1795 m. Nuʻuanu mūšio, kai Kamehameha užkariavo Oʻahu ir Maui, Hoapili liko atsakingas už Oʻahu salą ir karališkasis teismas įsikūrė dabartiniame Kailua-Kona mieste. Pirmoji jo santuoka buvo su kunigaikštyte Kalilikauoha (Maui salos karaliaus Kahekili II dukra). Maždaug tuo pačiu metu mirė jo tėvas Kameʻeiamoku. 1810 m. Kauaʻi salos karalius sutiko tapti vasalu, o Kamehameha suvienijo visas Havajų salas.
Kamehameha patikėjo Ulumāheihei rūpintis savo motina, karaliene Keōpūolani. Dėl savo patikimų santykių su Kamehameha jis tapo žinomas kaip hoa pili, kuris havajiečių kalba reiškia „artimas asmeninis draugas“.
Hoapili buvo kartu su Kamehameha, kai jis mirė 1819 m. gegužės 8 d. Kamakahonu. Mirštantis karalius šnabždėjo savo paskutinius norus į Hoapilio ausį. Jis buvo paskutinis Havajų monarchas, palaidotas pagal visas tradicines Havajų religijos laidojimo apeigas. Kai velionio sūnėnas Keaoua Kekuaokalani surengė sukilimą, Hoapili buvo išsiųstas derėtis dėl taikaus susitarimo. Kekuaokalani atsisakė, todėl „Hoapii“ ir karinis vadas Kalanimoku vedė Karalystės kariuomenę į Kuamo mūšį, kuriame buvo nugalėti sukilėliai. „Hoapili“ numalšino dar vieną trumpą sukilimą šiaurinėje salos dalyje.
1820 m. į Havajus atvyko pirmoji krikščionių misionierių kompanija. 1822 m. balandžio 11 d. iš Taičio atvyko su anglų misionierius William Ellis su palyda. Havajiečių kalba buvo pakankamai artima taitiečių kalbai, tad atvykėliai susibendravo su havajiečiais. 1823 m. vasario mėn. Keōpūolani atsisakė kelių sutuoktinių praktikos ir pavertė Hoapili savo vieninteliu vyru. Anksčiau ji buvo „dalijama“ su kitu buvusiu Kamehamehos I (Kamehamehos Didžiojo). kariniu lyderiu Kalanimōkū. 1823 m. balandžio 23 d. William Richards ir Charles Stewart atvyko į antrąją misionierių kompaniją ir mokė skaityti bei rašyti havajiečius. Buvo sukurta havajiečių kalbos rašymo sistema, kuri pritaikyta karališkajam teismui.
1823 m. gegužės mėn. Ulumāheihei Hoapili ir Keōpūolani persikėlė į Lahaina Maui saloje. Jis paprašė knygų bei kapeliono, kad galėtų tęsti mokslus. Hoapili ėjo karališkojo Maui gubernatoriaus pareigas nuo 1823 m. gegužės mėn. neilgai trukus mirė Keōpūolani. 1823 m. rugsėjo 16 d. įvyko jos laidotuvės, kurios buvo havajietiškų ir krikščioniškųjų tradicijų mišinys.
1823 m. spalio 19 d. Hoapili vedė Kalākua Kaheiheimālie. Tai buvo viena iš pirmųjų krikščioniškų Havajų didikų vestuvių ceremonijų.
1824 m. rugpjūčio mėn. Hoapili vedė kariuomenę iš Maui, norėdamas nuslopinti Kaumualiʻi sukilimą Kauaʻi mieste.
Nuo 1820 m. Lahaina buvo populiariu banginių banginių uostu. Tai sukeldavo konfliktus tarp jūreivių, kurie mėgdavo leisti laiką krante su groga bei moterimis, ir konservatyvių misionierių. Po to, kai 1827 m. anglų kapitonas Johnas Palmeris sukėlė jūreivių riaušes ir netgi apšaudė Lahainą. Atsakydamas į tai, 1831 m. Maui gubernatorius Hoapili (Ulumāheihei Hoapili) pastatė Senąjį Lahainos fortą, kad apsaugotų miestą nuo riaušių.[1][2]
1828 m. Ulumāheihei Hoapili liepė pastatyti pirmąją akmeninę bažnyčią greta Mokuʻulos, kuri buvo karališkoji rezidencija ir laidojimo vieta nedidelėje saloje.
1831 m. paaukojo žemę Lorrin Andrews įkurtai „Lanhainaluna“ seminarijai. Ši mokykla išugdė keletą svarbių to meto istorikų, tokių kaip Samuelis Kamakau ir Davidas Malo.
Atvykus vis daugiau misionierių kompanijų, Hoapili skyrė jiems žemės. Dwight Baldwin atvyko 1836 m. ir padėjo Hoapili spręsti alkoholizmo ir epideminių ligų problemas.
Hoapili mirė 1840 m. sausio 3 d. ir buvo palaidotas Vaiola bažnyčios kapinėse, tada žinomoje kaip „Waineʻe bažnyčia“. Istorikas Sheldon Dibble Hoapili pavadino „nuolankiu ir ramiu Jėzaus mokiniu ir tvirtu krikščionių religijos rėmėju“.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
1823 m. Keōpūolani laidotuvių procesijos eskizas
dailininkas William Ellis -
Hoapili parašas
(1839 m.)
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lahaina Harbor History“. Hawaii Harbors Network. Suarchyvuotas originalas 2017-06-02. Nuoroda tikrinta 2017-05-17.
- ↑ Busch, Briton C. (1993). „Whalemen, Missionaries, and the Practice of Christianity in the Nineteenth-Century Pacific“ (PDF). The Hawaiian Journal of History. Honolulu: Hawaiian Historical Society. 27: 91–118. hdl:10524/499. OCLC 60626541. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-11-02. Nuoroda tikrinta 2017-05-18.