Turto arešto aktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Turto arešto aktas - teisinis dokumentas dėl turto arešto.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turto arešto akte turi būti nurodoma (LR CPK 678 str. 1 d.):

  • akto surašymo laikas ir vieta;
  • surašančio aktą antstolio, taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės;
  • vykdomojo dokumento pavadinimas;
  • išieškotojo ir skolininko fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
  • kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;
  • kiekvieno areštuojamo daikto savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
  • turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas;
  • kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi;
  • kad daiktas pažymėtas, jeigu tai buvo padaryta;
  • daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti ar administruoti, sąrašas;
  • asmens, kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;
  • kad skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir terminas, taip pat kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui) išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta šio Kodekso 619 ir 683 straipsniuose;
  • išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos bei pareiškimai, kai sudaromas turto aprašas, taip pat antstolio patvarkymai dėl jų.

Prireikus turto arešto akte išvardijami rasti daiktai, į kuriuos pagal įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.

Jeigu areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto priedas.

Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą.

Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti turto aprašą, tai pažymima turto apraše.

Įteikimas išieškotojui ir skolininkui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotu laišku (LR CPK 679 str.) (LR CPK straipsnis „“).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]