Turkmėnijos demokratų partija
| Turkmėnijos demokratų partija | |
 | |
| Santrumpa | TDP (turkm.) ДПТ (rus.) |
|---|---|
| Lyderis | Ata Serdarovas |
| Įkūrėjas | Saparmuradas Nijazovas |
| Šūkis | „Valstybė skirta žmonėms“ |
| Įkurta | 1991 m. gruodžio 16 d. |
| Pirmtakė | Turkmėnijos komunistų partija |
| Būstinė | Ašchabadas, Turkmėnija |
| Laikraštis | Galkynyş gazeti |
| Narių skaičius | 211 000 (2019 m.) |
| Politinė ideologija | Nacionalizmas Socialinis konservatizmas[1][2] |
| Partijos spalvos | Žalia Auksinė |
| Vietų skaičius Turkmėnijos Asamblėjoje | 65 / 125 |
| Svetainė | |
| tdp.gov.tm | |
Turkmėnijos demokratų partija (turkm. Türkmenistanyň Demokratik Partiýasy, TDP) – Turkmėnijos valdančioji partija nuo 1991 m.
Nuo Sovietų Sąjungos iširimo 1990-ųjų pradžioje iki pat savo mirties 2006 m. partijai vadovavo buvęs Sovietų Sąjungos provincijos partijos lyderis Saparmuradas Nijazovas. 2013 m. prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas sustabdė narystę partijoje savo prezidentavimo laikotarpiui.[3] Dabartinis lyderis yra Ata Serdarovas. Partijos valdymas apibūdinamas kaip autoritarinis.[4][5][1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
TDP buvo įkurta iširus Sovietų Sąjungai kaip Turkmėnijos komunistų partijos pozicijos perėmėja. Perėjimo metu senosios partijos vidaus struktūra faktiškai nepasikeitė. Praeityje TDP susidūrė su ribotomis ir pavienėmis alternatyvių politinių partijų opozicijomis, tačiau niekada nesusidūrė su rimta opozicija per rinkimus dėl represyvaus politikos pobūdžio šalyje. Opozicinės partijos paprastai sutriuškinamos anksčiau, kol jos nėra įgijusios reikšmingos įtakos visuomenės nuomonei. Taip buvo net ir po to, kai 2010 m. buvo oficialiai įteisintos opozicinės partijos.
Lyderiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| # | Portretas | Vardas | Pradėjo eiti pareigas | Nustojo eiti pareigas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Pirmininkas | |||||
| 1 | 
|
Saparmuratas Nijazovas
(1940–2006) |
1991 m. gruodžio 16 d. | 2006 m. gruodžio 21 d. | Mirė eidamas pareigas |
| 2 | _02.jpg)
|
Gurbangulis Berdimuhamedovas
(g. 1957) |
2007 m. rugpjūčio 4 d. | 2013 m. rugpjūčio 18 d. | Laikinai einantis pirmininko pareigas: 2006 m. gruodžio 21 d. – 2007 m. rugpjūčio 4 d. |
| 3 |
|
Kasimgulis Babaevas
(g. 1966) |
2013 m. rugpjūčio 18 d. | 2018 m. balandžio 2 d. | |
| 4 |
|
Ata Serdarovas
(g. 1964) |
2018 m. balandžio 2 d. | ||
Rinkimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turkmėnijoje nacionaliniu lygmeniu renkamas valstybės vadovas – prezidentas – ir įstatymų leidžiamoji valdžia. Rinkimai Turkmėnijoje yra plačiai kritikuojami dėl to, kad jie yra visiškai nesąžiningi ir kad jais bandoma suteikti teisėtumo regimybę tam, kas iš tikrųjų yra diktatūra.
Prezidento rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskutiniai prezidento rinkimai vyko 2022 m.
| Rinkimai | Partijos kandidatas | Balsai | % | Rezultatas |
|---|---|---|---|---|
| 1992 | Saparmuradas Nijazovas | 1 874 357 | 99,5% | Išrinktas |
| 2007 | Gurbangulis Berdimuhamedovas | 2 357 120 | 89,23% | Išrinktas |
| 2012 | 2 806 265 | 97,14% | Išrinktas | |
| 2017 | 3 090 610 | 97,69% | Išrinktas | |
| 2022 | Serdaras Berdimuhamedovas | 2 452 705 | 72,92% | Išrinktas |
Turkmėnijos asamblėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Rinkimai | Partijos kandidatas | Balsai | % | Vietos | +/– | Pozicija |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1994 | Saparmuradas Nijazovas | 2 008 701 | 100% | 50 / 50 |
 50
|
1-oji (vienintelė teisėta partija)
|
| 1999 | 2 224 537 | 100% | 50 / 50 |
|
1-oji (vienintelė teisėta partija)
| |
| 2004 | 1 915 000 | 100% | 50 / 50 |
|
1-oji (vienintelė teisėta partija)
| |
| 2008 | Gurbangulis Berdimuhamedovas | 2 594 658 | 100% | 125 / 125 |
75
|
1-oji (vienintelė teisėta partija)
|
| 2013 | Kasimgulis Babaevas | 37,6% | 47 / 125 |
 78
|
1-oji
| |
| 2018 | 55 / 125 |
8
|
1-oji
| |||
| 2023 | Ata Serdarovas | 65 / 125 |
10
|
1-oji
|
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Anderson, John (1995). „Authoritarian political development in Central Asia: The case of Turkmenistan“. Central Asian Survey. 14 (4): 509–527. doi:10.1080/02634939508400922.
- ↑ Elena, Dmitrieva (2019). „Political elite of Turkmenistan. Post-Soviet period“. Russia and the moslem world. pp. 49–58. Nuoroda tikrinta 28 April 2021.
- ↑ „Turkmen president quits top party“. 2013-08-18. Suarchyvuotas originalas 2013-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-04-22 – via Japan Times Online.
- ↑ „Turkmenistan“. freedomhouse.org. Freedom House. Nuoroda tikrinta 2021-01-22.
- ↑ Al-Bassam, Kareem (1997). The Evolution of Authoritarianism in Turkmenistan. Demokratizatsiya. p. 387,394,400. S2CID 36015864.
| ||||||||
