Transpozazė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Transpozazė Tn5 dimer + 2 DNA fragment, E.Coli.

Transpozazė yra fermentas, kuris jungiasi prie transpozono pabaigos ir katalizuoja jo judėjimą į kitą genomo vietą iškirpdamas ir įklijuodamas arba replikacijos transpozicijos būdu.

Žodis „transpozazė“ buvo paminėtas žmonių, kurie nuklonavo fermentą reikalingą Tn3 transpozno transpozicijai. Transpozonų egzistavimą 1940 m. paskelbė Barbara McClintock, kuri tyrinėjo kukurūzų paveldimumą, bet tikrasis molekulinis pagrindas buvo apibūdintas vėlesnių tyrimų metu. McClintock atrado, kad chromosomų dalys pakeičia savo padėtį, šokinėdamos nuo vienos chromosomos iki kitos. Šių transpozonų perskirstymas (kurie koduoja spalvas) leido kitoms pigmentiniams genams pasireikšti. Transpozicija kukurūzuose pakeitė jų spalvas, nors kituose organizmuose, kaip bakterijos, tai gali lemti atsparumą nuo antibiotikų. Transpozicija taip pat svarbi kuriant genetinę įvairovę ir taip įvairios rūšys prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų. Žmogaus evoliucijos eigoje apie 40 % žmogaus genomo keitė savo vietas transpozicijos metodu.

Transpozazės yra grupuojamos pagal EC numerius EC 2.7.7.

Genų kodavimas transpozaze yra labiausiai paplitęs daugelio organizmų genomuose.