Tolyginis tiesiaeigis judėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tolyginis tiesiaeigis judėjimas - kūno judėjimas tiesia trajektorija, kai jo poslinkiai per bet kuriuos lygius laiko tarpus yra vienodi.

Kūno poslinkis per laiko vienetą vadinamas kūno judėjimo greičiu. Jis rodo, kaip greitai ir kuria kryptimi nagrinėjamu laiko momentu kūnas juda kitų kūnų atžvilgiu. Jei kūno poslinkiai per bet kuriuos laiko tarpus yra lygūs, tai kūnas juda pastoviu greičiu ir jeigu juda tiesia kryptimi tai kūnas juda tolyginiu tiesiaeigiu judėjimu.

Formulės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tolyginio tiesiaeigio judėjimo greičiu vadinamas pastovus dydis, lygus kūno poslinkio per bet kurį laiko tarpą ir to laiko tarpo santykiui.

Laikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš greičio formulės galime išreikšti tiesiai ir tolygiai judančio kūno judėjimo trukmę.

Poslinkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš greičio formulės galime išreikšti tiesiai ir tolygiai judančio kūno poslinkį.

Projekcija koordinačių ašyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinant kūno poslinkį nesunku rasti jo projekcijas koordinačių ašyse, o kartu ir tolygiai judančio kūno koordinatę. Tiesia trajektorija judančio kūno padėčiai nustatyti reikia vienos koordinatės.

Grafinis tolyginio tiesiaeigio judėjimo vaizdavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judantys kūnai erdvėje užima vis naują padėtį. Norint susidaryti išsamesnį vaizdą apie kūno judėjimą per ilgesnį laiko tarpą, reikia žinoti jo padėtį skirtingais laiko momentais. Kaip ją nustatyti?

Išanalizuokime kelyje dažnai pasitaikančią situaciją. Tarkime, kad lengvojo automobilio greitį ir padėtį pasirinktos koordinačių ašies Ox atžvilgiu stebėjo policininkas. Policininkas nagrinėjo lengvojo automobilio judėjimą, atskaitos kūnu pasirinkęs kelių policijos postą. Kas sekundę fiksuodamas automobilio koordinatę bei greitį, jis gavo tokios duomenis:


Laikas t, (s) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Koordinatė x, (m) 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240
Greitis V1x (m/s)) 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20


Iš lentelėje pateiktų duomenų galime sužinoti lengvojo automobilio padėtį bei judėjimo pobūdį. Laikui bėgant automobilio greitis nekito, t. y. lengvasis automobilis važiavo tolygiai.

Greičio grafikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal lentelėse pateiktus duomenis nubraižykime lengvojo automobilio greičio grafiką. Tam tikslui pasirinktu masteliu Ox ašyje atidėkime laiką, praėjusį nuo jo atskaitos pradžios, Oy ašyje - atitinkamą kūno greitį.

G grafikas.jpg

Poslinkio grafikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remdamiesi greičio grafiku, galime sužinoti kūno poslinkį. Ji lygi geltona spalva pažymėto stačiakampio plotui. Stačiakampio plotas lygus jo kraštinių sandaugai. Paveiksle viena kraštinė yra laiko projekcija, o kita greičio projekcija. Jų sandauga V*T yra ne kas kita, kaip poslinko projekcija.

S=V*T

P projekcija.jpg

Judėjimo grafikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafiškai galima pavaizduoti ne tik kūno judėjimo greitį, bet ir patį judėjimą. Norint nubraižyti kūno judėjimo grafiką, reikia pasirinktu masteliu Ox ašyje atidėti laiką, praėjusį nuo jo atskaitos pradžios, Oy ašyje - atitinkamas kūno koordinatės vertes. Gautas judėjimo grafikas rodo, kaip kūno koordinatė priklauso nuo laiko. Grafike vaizduojamas automobilio judėjimas, nubraižytas pagal lentelėje pateiktus duomenis. Kūno tolyginio tiesiaeigio judėjimo grafikas yra tiesė.

Jud grafikas.JPG