Tašminas ibn Ali
Tašminas ibn Ali (m. 1146 m.) – Almoravidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 1142 m. iki mirties 1146 m. Tašminas ibn Ali buvo Ali ibn Jusufo sūnus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1126 m. po dėdės Temimo mirties Tašminas ibn Ali tapo Almoravidų vietininku Ispanijoje. Nuo 1139 m. vadovavo armijai prieš Almochadų sukilėlius, kuriems vadovavo kalifas Abdal Muminas. Po tėvo mirties 1142 m. Tašminas ibn Ali paveldėjo sostą.
1142 m. prasidėjo Ispanijos musulmonų sukilimas prieš Almoravidus. Pradžioje išsivadavo Algarvė, paskui Valencija, Mursija, Kordoba ir Almerija. 1145 m. laisva Ispanija suskilo į mažus emyratus. Tašminas negalėjo pasipriešinti šiam procesui, nes visos jėgos buvo sutelktos kovoje su Maroko Almochadais. 1144 m. žuvus karo vadui Reverterui (Reverter Guislaber de la Guardia) organizuotas pasipriešinimas faktiškai sustojo. 1146 m. Tašminas ibn Ali patyrė paskutinį pralaimėjimą prie Tlemseno. Naktį, atsitraukdamas iš mūšio, jis kartu su žirgu nukrito nuo uolos ir užsimušė.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Istorinis žodynas Archyvuota kopija 2008-10-27 iš Wayback Machine projekto.;
- Musulmonų vadovai.
| Prieš tai: Ali ibn Jusufas |
Almoravidų dinastija 1142–1146 |
Po to: Ibrahimas ibn Tašminas |