Pereiti prie turinio

Tašminas ibn Ali

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tašminas ibn Ali (m. 1146 m.) – Almoravidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 1142 m. iki mirties 1146 m. Tašminas ibn Ali buvo Ali ibn Jusufo sūnus.

1126 m. po dėdės Temimo mirties Tašminas ibn Ali tapo Almoravidų vietininku Ispanijoje. Nuo 1139 m. vadovavo armijai prieš Almochadų sukilėlius, kuriems vadovavo kalifas Abdal Muminas. Po tėvo mirties 1142 m. Tašminas ibn Ali paveldėjo sostą.

1142 m. prasidėjo Ispanijos musulmonų sukilimas prieš Almoravidus. Pradžioje išsivadavo Algarvė, paskui Valencija, Mursija, Kordoba ir Almerija. 1145 m. laisva Ispanija suskilo į mažus emyratus. Tašminas negalėjo pasipriešinti šiam procesui, nes visos jėgos buvo sutelktos kovoje su Maroko Almochadais. 1144 m. žuvus karo vadui Reverterui (Reverter Guislaber de la Guardia) organizuotas pasipriešinimas faktiškai sustojo. 1146 m. Tašminas ibn Ali patyrė paskutinį pralaimėjimą prie Tlemseno. Naktį, atsitraukdamas iš mūšio, jis kartu su žirgu nukrito nuo uolos ir užsimušė.

Prieš tai:
Ali ibn Jusufas
Almoravidų dinastija
1142–1146
Po to:
Ibrahimas ibn Tašminas