Sovietas

Taryba (arba sovietas) turi dvi galimas reikšmes:

Iki Spalio revoliucijos taryba reiškė valdančią gamyklos ar kito panašaus padalinio struktūrą, susidedančią iš joje dirbančių darbininkų. Taryboms negalėjo priklausyti šių gamybos priemonių savininkai ar aukštas pareigas užimantys vadovai. Tokios tarybos ėmė formuotis paskutiniais imperinės Rusijos gyvavimo metais.
Po Spalio revoliucijos tarybomis vadinamos struktūros tapo pagrindine valdymo forma visuose lygiuose: įmonėje, mieste, srityje, visą šalį valdant vadinamajai Aukščiausiajai Tarybai. Aukštesnių lygių tarybose dirbantys (juoba joms vadovaujantys) žmonės darbininko darbo nebedirbdavo, nors propaganda ir labai stengėsi pabrėžti jų „darbininkišką kilmę“. Vien tik kilmė ne visada apsaugodavo nuo neprotingų sprendimų ar represijų organizavimo (pavyzdžiui, iš darbininkų buvo kilęs itin aršus stalinistas Nikolajus Ježovas).

Pastaruoju metu socializmo ar Spalio revoliucijos išvakarių laiko taryba neretai vadinama rusišku žodžiu Совет („sovietas“), kurio originali reikšmė yra ta pati. Šis žodis buvo vartojamas už Tarybų Sąjungos ribų arba jos pogrindyje (oficialiai buvo vartojamas „tarybos“ terminas). Terminas „sovietas“ oficialiai rusicizmu nelaikomas.

Terminas „sovietai“ ir jo junginiai – „Sovietų Rusija“, „sovietų valdžia“, taip pat jų vediniai – „sovietinis“, „sovietiškas“ lietuvių kalboje gali būti vartojami kaip ir kitose kalbose. 1940 m. okupavus Lietuvą, terminas „sovietai“ buvo pakeistas į „tarybos“. Šiuo metu laikoma, kad terminai „sovietai“, „sovietinis“ yra neutralūs terminai kaip ir kitų tautų valdymo formą ar režimą reiškiantys žodžiai.^[1].