Talpinis jutiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Talpinis jutiklis, taip pat kaip ir indukcinis, veikia generavimo principu. Tačiau paprastai jis nėra pastoviai sužadintas.

Jei metalinis ar nemetalinis objektas priartinamas prie aktyvaus jutiklio paviršiaus, talpa tarp įžeminimo (žemės masės) ir aktyvaus paviršiaus didėja. Jai pasiekus tam tikrą lygį, prasideda virpesių generavimas. Jautrumas paprastai gali būti reguliuojamas. Virpesiai fiksuojami logine grandine. Jiems atsiradus, ima veikti persijungimo pakopa, o dėl to, nelygu, koks jutiklio tipas, sujungiama, nutraukiama ar perjungiama elektrinė grandinė.

Jutikliui sužadinti pakanka priartinti medžiagą prie jo aktyvaus paviršiaus. Fizinis kontaktas nereikalingas. Kuo mažesnė medžiagos dielektrinė skvarba, tuo labiau turėtų priartėti stebimas objektas. Medžiagos, kurių didelė dielektrinė skvarba (vanduo, cementas), gali būti juntamos per plonas sieneles (pvz., per apsauginę jutiklio izoliaciją). Į metalus reaguoja kaip didelės dielektrinės skvarbos medžiagas.