Peržiūrėti šaltinį Tadžikai

{{etninės grupės|
|grupė=tadžikai
|paveikslėlis =Afghan_Schoolchildren_in_Kabul.jpg
|gyvskaičius=  16,5–28,5 mln.
|popvieta={{UZBv}} <small>(skirtingai skaičiavimai)</small>: <br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;1 365 356 <br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;4 915 284<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;11 000 000<br />
{{AFGv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;8 400 000 <br />
{{TJKv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;5 849 331 <br />
{{IRIv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;1 700 000 <br />
{{PAKv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;1 000 000 <br />
{{RUSv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;500 000 <br />
{{GERv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;120 000 <br />  
{{USAv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;93 000 <br />
{{QATv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;87 000 <br />
{{CANv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;45 000 <br />
{{CHNv}}:<br /> &nbsp;&nbsp;41 000 <br />
|religija= daugiausia islamas
|kalba= [[tadžikų kalba|tadžikų]]
|gim= [[persai]], [[puštūnai]], [[uzbekai]] 
}}

'''Tadžikai''' ({{tg|Тоҷикон}}, {{fa|تاجيک|tɔː'ʤɪk}}) – [[persų kalba|persų]] dialektu kalbanti [[iranėnai|iranėnų]] kilmės [[tauta]], gyvenanti [[Afganistanas|Afganistane]], [[Tadžikija|Tadžikijoje]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]], [[Pakistanas|Pakistane]]. [[Kinija|Kinijos]] [[Xinjiang|Sindziango]] provincijoje gyvenanti tauta nors vadinama [[Kinijos tadžikai|tadžikais]], bet iš tikrųjų yra [[pamyriai|pamyrių]] etnoso dalis – [[sarikoliai]].

== Istorija ==
Tadžikų etnosas formavosi VIII–XIII a. regione, kuris tradiciškai vadinamas [[Chorasanas|Chorasanu]] ir [[Transoksiana]]. Jis apima dideles teritorijas dab. šiaurės rytų [[Iranas|Irane]], šiaurės Afganistane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Tadžikijoje. Iki tol šiuose regionuose gyveno senovės iranėnų tautos [[sogdai]], [[baktrai]], [[partai]], [[chorezmiai]] ir pan.

VIII a. šiuos kraštus prisijungęs [[Arabų kalifatas]] atnešė į vietos tautas [[islamas|islamą]] ir pradėjo arabizaciją. Tačiau IX a. susikūrusi [[Samanidai|Samanidų valstybė]] skatino iranizaciją. Čia paplito [[persų kalba]] ir formavosi atskiras jos dialektas. Samanidų imperijoje visos senovės tautos susilydė į vieną etnosą, todėl ši valstybė laikoma pirmąja etnine tadžikų valstybe. Taigi, tuo metu tadžikų teritorijos driekėsi nuo Dašt-e keviro dykumos iki pat Centrinės Azijos stepių. Tarp svarbiausių jų miestų buvo [[Heratas]], [[Samarkandas]], [[Buchara]], [[Chodžentas]], [[Termezas]] ir [[Kabulas]].

Tiesa, iranizacija neįvyko iki galo, ir iki šiol šioje teritorijoje liko nedidelės [[jagnobai|jagnobų]] bei [[pamyriai|pamyrių]] mažumos, išlaikiusios sanąsias iranėniškas kalbas.

Tadžikų pavadinimas formavosi kaip egzonimas, kurį ėmė naudoti [[tiurkai]], besiskverbiantys į Transoksianą ir Chorasaną iš šiaurės. Šis žodis iš esmės reiškė sėslius persiškai kalbančius musulmonus. Jis ypatingai paplito [[Karachanidai|Karachanidų]] valstybėje, kuri užvaldė šį regioną ir taip vadino savo persakalbius pavaldinius. Po [[Mongolų imperija|mongolų užkariavimų]] tadžikai šį egzonimą pradėjo naudoti kaip savivardį, ir jis tapo jų tapatybės dalimi.

Nuo X a. dideles tadžikų teritorijas valdant tiurkų ir mongolų dinastijoms (tarp jų svarbiausi buvo [[Seldžiukai]], [[Karachanidai]], [[Timūridai]] ir [[Šeibanidai]]) sparčiai vyko Chorasano ir Transoksianos tiurkizacija. Didelė dalis tadžikų išlaikė sėslų gyvenimo būdą, tačiau perėmė tiurkų kalbas ir tapo žinomi kaip [[sartai]], dab. uzbekų protėviai. Šio proceso metu tadžikų gyvenamos teritorijos traukėsi, ir jie liko gyventi nedidelėmis salomis savo buvusiose teritorijose. Didžiausia jų koncentracija išsilaikė Baktrijos istoriniame regione (dab. šiaurės Afganistanas ir pietų Tadžikija).

Nuo XVI a. tadžikų teritorijas valdė [[Safavidai]], [[Hotakiai]], [[Duranio imperija|Duraniai]]. XIX a. interesus regione pradėjo reikšti [[Rusijos imperija]]. Galiausiai XIX a. pabaigoje tadžikų teritorijos buvo padalintos tarp Afganistano ir Rusijos.

== Paplitimas ==
Afganistano teritorijoje gyvena didžiausia pasaulio tadžikų dalis: 9-11 mln., tačiau čia jie nesudaro daugumos. Tadžikai, čia sudarantys 27 proc. gyventojų<ref>„Population of Afghanistan“. The World Factbook. Central Intelligence Agency (CIA). Nuoroda tikrinta 2012-08-09.</ref>, yra antroji skaitlingiausia grupė po [[puštunai|puštunų]]. Jie koncentruojasi šiaurės rytinėje valstybės teritorijoje ir sudaro daugumą tokiuose miestuose kaip [[Kabulas]], [[Mazari Šarifas]], [[Gaznis]], [[Heratas]].

Rusijos imperijai, o vėliau Sovietų Sąjungai priklausiusios tadžikų teritorijos buvo padalintos tarp Tadžikijos ir Uzbekijos. Tadžikijoje gyvena beveik 7 mln. tadžikų, kurie sudaro apie 84 proc. šalies gyventojų<ref>„Tajikistan“. The World Factbook. Central Intelligence Agency. May 5, 2010. Nuoroda tikrinta 2010-05-26.</ref>. Tiesa, į šį skaičių yra įskaičiuojami ir jagnobiai bei pamyriai. Uzbekijoje tadžikai gyvena išsimėtę po visą teritoriją. Pagal oficialius duomenis jie čia sudaro vos 5 proc. gyventojų<ref>„Uzbekistan“. The World Factbook. Central Intelligence Agency. May 6, 2010. Nuoroda tikrinta 2010-05-26.</ref>, tačiau manoma, kad šie duomenys gali būti netikslūs, nes daug tadžikų save deklaruoja kaip uzbekus dėl politinių priežasčių. Pasak kai kurių autorių, jų proporcija Uzbekijoje gali siekti net 35 proc.<ref>Richard Foltz (1996). „The Tajiks of Uzbekistan“. Central Asian Survey. 15 (2): 213–216. doi:10.1080/02634939608400946.</ref>

Tadžikų diaspora yra aptinkama kaimyninėse valstybėse: [[Kazachija|Kazachijoje]], [[Kirgizija|Kirgizijoje]], [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Pakistanas|Pakistane]]. Kinijoje gyvenanti etninė mažuma, kuri vadinama tadžikais, kultūriškai ir ligvistiškai priklauso ne tadžikų, o pamyrių etnosui.

== Kultūra ==
Kultūriškai tadžikai yra [[Didysis Iranas|Irano civilizacijos]] tauta, ir su kitomis tautomis dalinasi daug bendrų tradicijų: [[islamas|islamo]] religija, [[Iraniečių kalendorius|kalendoriumi]], [[Nauruzas|Nauruzo]] šventimu, [[Persų virtuvė|persų kulinarine tradicija]] ir pan. Tiesa, Rusijos imperijai atitekusios tautos dalies kultūros tradicija nuo XIX a. įgavo daug naujų bruožų.

Tadžikų naudojama kalba yra rytinis [[persų kalba|persų kalbos]] dialektas, kuris Afganistane yra žinomas kaip [[dari]], o Tadžikijoje ir Uzbekijoje – kaip [[tadžikų kalba]]. Afganistane jai užrašyti naudojamas [[arabų raštas]], o Tadžikijoje – [[kirilica]]. Sovietų Sąjungos kontroliuotoje tadžikų dalyje didžiąją dalį arabų kalbos skolinių išstūmė rusiški skoliniai. Tiesa, Tadžikistane nuo 2008 m. jaučiamos tendencijos atskirti tadžikų kultūrą nuo rusų įtakos: buvo atsisakyta rusų kalbos kaip tarpetninio bendravimo priemonės, deklaruotas noras pereiti prie arabų rašto<ref>„Tajikistan may consider using Persian script when the conditions are met“, interview of Tajikistan’s Deputy Culture Minister with Iranian News Agency, 2 May 2008.</ref>

Nors religija Sovietų Sąjungoje persekiota, islamas išlieka vyraujančia religija tiek Afganistano, tiek Tadžikijos tadžikų tarpe. Dauguma tadžikų išpažįsta [[sunizmas|sunizmą]], nors yra ir [[šiitai|šiitų]] mažumos. Šiitai daugiausia koncentruojasi Herate ir Bamiane. Šiizmą taip pat išlaikė ir rytiniai tadžikų kaimynai [[pamyriai]]. Tarp tadžikų yra ir negausi tadžikiškai kalbančių žydų bendruomenė, vadinamieji [[Bucharos žydai]] ({{he|בוכרים|Bukharim}}).

== Išnašos ==
{{reflist}}
[[Kategorija:Afganistano tautos]]
[[Kategorija:Iranėnai]]
[[Kategorija:Turkestano tautos]]
[[Kategorija:Tadžikijos tautos]]
[[Kategorija:Uzbekijos tautos]]