Taboro šviesa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jėzaus Kristaus persipavidalinimas (metamorfozė, transfigūracija) Taboro kalne, XV a. ikona

Taboro šviesa (sen. gr. Φῶς του Θαβώρ; sen. gr. Ἄκτιστον Φῶς = „Neapreikštoji šviesa“; sen. gr. Θεῖον Φῶς = „Dieviškoji šviesa“) — mistinėje stačiatikių maldos tradicijoje, hesichazme šviesa, kurią regėjo apaštalai Taboro kalne įvykus Jėzaus Kristaus persipavidalinimui (gr. Μεταμόρφωσης, Mt 17; plg. Jn 1, 2).

Hesichazme pabrėžiamas dėmesys persipavidalinimui, tapsmui Taboro šviesa (perkeisti žmogų gali tik Viešpats). Anot tradicijos pasekėjų, šventasis, esantis sąjungoje su Dievu, pamato tą pačią Dieviškosios šviesos viziją kaip ir Jėzaus mokiniai ant Tabaro kalno Kristaus persipavidalinimo metu.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Christou, Partakers of God, Holy Cross Orthodox Press, Brookline Mass 1984.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Panayiotis Christou - Partakers of God - From Glory to Glory“. www.myriobiblos.gr. Nuoroda tikrinta 2019-09-03.