Spektroskopinė dvinarė žvaigždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Spektroskopinė dvinarė žvaigždė – glaudi žvaigždžių sistema, kurios kaip dvinarės vizualiai atpažinti praktiškai neįmanoma. Žvaigždės dvinariškumą rodo periodinis jos narių spektro linijų Doplerio poslinkis, kurį salygoja sistemos narių judėjimas tolstant ir artėjant Žemės atžvilgiu. Šio judėjimo metu periodiškai kinta jų radialinis greitis.

Jei žvaigždžių sistemos narės skrieja priešingomis kryptimis, tai vienos narės spektro linijos pasislenka į violetinę spektro sritį, antros – į raudonąją sritį. Tokios dvinarės yra žymimos „SB2” (dvigubos linijos spektrinės dvinarės). Jei viena narių spindi silpnai, tai periodiškai kinta tik šviesiosios narės spektro linijų padėtis, tokiu atveju turime „SB1” – vienos linijos spektrines dvinares.

Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės orbitą. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis laiko atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. Elipsės formos orbitos atveju radialinio greičio priklausomybės nuo laiko grafinis vaizdas priklausys nuo jos ekscentriciteto ir padėties stebėtojo atžvilgiu.

Nėra įmanoma nepriklausomai nustatyti didžiojo pusašio a ir polinkio į orbitos plokštumą i verčių, tačiau did. pus. ir polinkio sinuso sandauga gali būti nustatyta ilgio vienetais. Jei įmanoma kitais budais nustatyti bent vieną iš tų dydžių, galima gauti orbitos sprendinį.

Retos yra dvinarės, kurios vienu metu yra ir vizualios, ir spketroskopinės. Vizualios dvinarės narės dažnai yra nutolusios viena nuo kitos, tad jų periodas ilgas – matuojamas dešimtmečiais arba ilgiau, taigi radialiniai greičiai per maži, kad juos galima būtų matuoti spektroskopiškai. Spektroskopinės dvinarės atvirkščiai – turi pakankamus matavimams orbitinius greičius – tačiau narės yra per arti, kad galima būtų jas atskirti vizualiai. Taigi sistemos, kurios yra vienu metu vizualinės ir spektroskopinės turi būti arti Žemės. Tokios žvaigždės dažnai pateikia daug vertingos informacijos.