Mergina su perlo auskaru

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Mergina su perlo auskaru“
Menininkas Johanesas Vermejeris
Metai 1665−67 m.
Meno kryptis XVII a. olandų barokas
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 46,5 × 40 cm
Miestas (vieta) Haga, Nyderlandai Nyderlandai
Muziejus Mauricheisas

Mergina su perlo auskaru – vienas žymiausių olandų dailininko Vermejerio (1632−1675) paveikslų. Įvardijamas vienu žinomiausių olandų XVII a. tapybos „aukso amžiaus“ kūrinių.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslą „Mergina su perlo auskaru“ apie 1665−1667 m. nutapė Delfto miesto Olandijoje dailininkas Johanesas Vermejeris. Apie dailininką išliko labai mažai biografinių žinių, jis tikriausiai niekuomet nepaliko gimtojo Delfto miesto ir po mirties buvo beveik užmirštas. Dailininko kūrybos vertę tik XIX a. viduryje pradėjo pastebėti prancūzai. Paveikslą 1881 m. aukcione Hagoje už menką 2 guldenų ir 30 centų sumą įsigijo kolekcionierius Arnoldus des Tombe. Paveikslas tuo metu per laiką buvo pajuodavęs ir nedaug kas galėjo jį tinkamai įvertinti. 1903 m. Arnoldus des Tombe palikimu jį padovanojo Hagos Mauricheiso galerijai.

Nieko nežinoma apie paveikslo sukūrimo aplinkybes ar merginą, kuri jam pozavo, ar, apskritai, pozavo. Pagal Mauricheiso galerijos informaciją, paveikslas nėra portretas, o atitinka vieną XVII a. olandų tapyboje paplitusį paveikslų tipą tronie − įsivaizduotos asmenybės vaizdinį, paveikslo atveju − mįslingos orientalistiniais drabužiais apsirengusios merginos. Šią versiją paremia paveikslo veikėjos dėvimas labai neįprastas turbanas ir perlo auskaras, kuris yra aiškiai per didelis, kad galėtų būti nešiojamas.

Ilgainiui „Mergina su perlo auskaru“ pradėjo garsėti ir XX a. pabaigoje pradėta vadinti žymiausiu Mauricheiso galerijos kūriniu, praminta „Šiaurės Mona Liza“. Paveikslas įkvėpė to paties pavadinimo populiarų romaną, kurį 1999 m. parašė britų rašytoja Treisė Ševaljė. Pagal šią knygą 2003 m. buvo pastatytas kritikų aukštai įvertintas kino filmas „Mergina su perlo auskaru“, kuris populiarino paveikslą pasaulyje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]