Magdalena Draugelytė-Galdikienė

Magdalena Draugelytė Galdikienė (1891 Bardauskai – 1979 Putnamas) - pedagogė, visuomenės veikėja.

Biografija

Magdalena Draugelytė gimė 1891 metais rugsėjo 26 dieną Bardauskų kaime prie Gižų Petro Draugelio, mokytojo, šeimoje. Šioje šeimoje užaugo septyni vaikai, kurių visi buvo leidžiami į mokslus. Galima manyti, kad Magdalenai Draugelytei didelę įtaką darė jos vyresni broliai kunigas Vladas Draugelis bei gydytojas Eliziejus Draugelis, taip pat sesuo Apolonija Draugelytė (Čemarkienė). Dar besimokindama Marijampolės mergaičių gimnazijoje ji suorganizavo mergaičių lavinimosi būrelį, padėjo seseriai Apolonijai organizuoti Lietuvių katalikių moterų draugijos Marijampolės skyrių.

1910 metais baigusi gimnaziją mokė Liepojos lietuvių mokykloje, Obelių mergaičių ūkio mokykloje. 1912 metais įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus Peterburge. Čia ji vėl įsitraukė į organizacinę veiklą, suorganizavo studentų ateitininkų kuopelę, kuriai pirmaisiais metais ir vadovavo. Pedagoginius kursus baigė 1915 ir per karą mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. 1917 Odesoje ištekėjo už dailininko Adomo Galdiko ir kartu su juo 1918 grįžo į Lietuvą.

Kaune prasidėjo jos aktyvus profesinis ir visuomeninis gyvenimas. Ji nuo 1919 metų tik su trumpomis pertraukomis vadovavo Lietuvių Katalikių moterų draugijai, tuo metu didžiausiai moterų organizacijai Lietuvoje, iki pat šios organizacijos likvidavimo 1940 metais. 1920 ji buvo išrinkta į steigiamąjį seimą, o vėliau ir pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį. 1922 jos bei kitų moterų parlamente iniciatyva buvo pakeistas civilinis kodeksas beveik sulyginęs moterų ir vyrų teises. Seimuose ji taip pat dirbo švietimo, darbo bei socialinės apsaugos komisijose. Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo 1923 iki 1936 buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė. Ji taip pat pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė - nuo 1921 metų su pertraukomis redagavo "Moterį" (1921-1940) – pradžioje vienintelį laikraštį specialiai skirtą moterims – nors pati gana retai rašė spaudoje.

Sovietams 1944 metais artėjant prie Lietuvos ji su vyru pasitraukė į Vokietiją. 1952 atvyko į JAV, apsigyveno New Yorke kur vėl įsitraukė į organizacinę veiklą. Gyvendama emigracijoje ji prisiėmė finansinį šeimos išlaikymą ant savo pečių, kad Adomas Galdikas galėtų atsidėti tik kūrybai. Po vyro mirties ji 1973 metais persikraustė į Puntamą, kur 1979 gegužės 22 dieną mirė.

Literatūra:

• Ona Gaigalaitė Beleckienė, "Neužmirštami metai", 2004, Kaunas.
• "Moteris", 1935, nr.3. Visas numeris skirtas Magdalenos Galdikienės garbei.
• Anelė Butkuvienė, "Garsios Lietuvos moterys", baltos lankos, 2007.
• Charlotte Willard, Adomas Galdikas: A Color Odyssey, October House, 1973.
• Monika Liulevičienė, “Magdalena Draugelytė-Galdikienė – visuomenininkė,” Tėvynės sargas, 1977.
• Anelė Butkuvienė, “Tiesos, meilės, meno vardan,” Šeimininkė, 2001, spalio 3d, nr. 40.
• Danutė Vailionytė, “Nenuilstanti Lietuvos pilietinės visuomenės kūrėja,” XXI amžius, 2001 balandžio 25, nr.31.
• "Lietuvių enciklopedija", V- VI t., 1955, Bostonas.