Elamas

Elamas (persiškai: تمدن ایلام, arabiškai: حضارة عيلام,graikiškai: Elymais) - viena iš seniausių rašytiniuose šaltiniuose minimų civilizacijų. Elamas buvo šių dienų Irano vakariniuose ir pietvakariniuose pakraščiuose (Ilamo provincija ir Kuzestano žemumos) bei kaikuriose Irako pietinėse srityse. Valstybė gyvavo nuo 2700 iki 539 m. pr. Kr. Prieš tai buvo vadinamasis proto-elamitų laikotarpis, kuris prasidėjo 3200 m. pr. Kr., kai Susa (vėliau Elamo sostinė) patyrė Irano plokščiakalnio rytinių kultūrų įtaką.

Dabartinė Chogha Zanbil zigurato vieta, matosi ir pagrindinė struktūra.

Senovės Elamas buvo į rytus nuo Šumero ir Akado (šių dienų Irakas). Senuojų elamitų laikotarpiu Elamas susidarė iš karalysčių Irano plokščiakalnyje, susispietusiom Alšane ir nuo II tūkstantmečio pr. Kr. vidurio centras persikėlė į Susą Kuzestano žemumose. Jo kultūra suvaidino lemiamą vaidmenį Persų imperijoje, ypač per Achemenidų dinastiją, kuri prasidėjo po Elamo, kai elamitų kalba buvo oficialiai vartojama. Elamitų laikotarpis laikomas Irano istorijos pradžia (nors Irano plokščiakalnyje buvo senesnių civilizacijų kaip pavyzdžiui Maneanų karalystė Irano Azerbaidžane ir Šahr-i Sokhta (Palaidotas miestas) Zabole ir nesenai atrasta Jirofto civilizacija rytuose). Elamitų kalba negimininga jokiai Irano kalbai, bet galėtų būti didesnės kalbų grupės, vadinamos Elamo-Dravidai, dalis.

Etimologija

Elamitai savo šalį vadino Haltamti (vėliau - Atamti), o kaimynai akadai išvertė tai Elam, o tai reiškia plokščiakalnis. Be to Haltamti vadinama Elamu Senajame Testamente, o elamitai - Elamo palikuonys, vyriausiojo Nojaus sūnaus Semo sūnūs.

Elamo kalnuotas kraštas vis dažniau buvo tapatinamas su lygumoje buvusia vėlyvesne sostine Susa. Geografai po Ptolemėjaus kraštą vadino Suziana. Elamitų civilizacija buvo susitelkusi dabartinėje Kuzestano provincijoje, bet priešistoriniais laikais Elamas tęsėsi iki Farso provincijos. Be to dabartinės provincijos pavadinimas Kuzestanas kilęs iš senovės persų žodžio Hujiyā, reiškiančio "Elamas".

Istorija

reljefas panašus į moterį su žuvies uodegą, kuri laiko gyvates

Elamo istorija žinoma tik fragmentiškai, remiantis daugiausia Mesopotamijos šaltiniais. Susa buvo įkurta apie 4000 m. pr. Kr. ir per savo ankstyvąją istoriją svyravo tarp Mesopotamijos ir elamitų valdžio. Seniausi sluoksniai rodo puodininkystę, kuri neturėjo ekvivalento Mesopotamijoje, bet vėlyvesniu laikotarpiu iškasenos artimos Šumero Uruko laikotarpiui. Proto-elamitų įtaka iš Irano plokščiakalnio Susoje pradeda ryškėti 3200 m. pr. Kr., o neiššifruota proto-elamitų rašto sistema sutinkama iki 2700 m. pr. Kr. Proto-elamitų laikotarpis baigiasi Awano dinastijos įkūrimu. Seniausia žinoma su Elamu susijusi istorinė asmenybė yra Kišo karalius Enmebaragesis (apie 2650 m. pr. Kr.), kuris jį pavergė pagal Šumerų karalių sąrašą. Bet tikra Elamo istorija gali būti atsekta iš užrašų pradedant Akadų imperija t. y. nuo 2300 m. pr. Kr.

Elamitų imperija (raudona) ir kaimyninės sritys. Parodytos apietikslės Persijos įlankos ribos Bronzos amžiuje

Elamo civilizacija išdygo į rytus nuo Tigro ir Eufrato upių, Karuno upės baseine.

Elamo istorija tradiciškai dalinama į tris laikotarpius, besitęsiančius du tūkstantmečius. Laikotarpis prieš pirmąjį elamitų laikotarpį vadinamas proto-elamitų laikotarpiu:

• Proto-elamitų: 3200 – apie 2700 m. pr. Kr. (proto-elamitų įrašai Susoje)
• Senasis elamitų laikotarpis: apie 2700 – 1600 m. pr. Kr. (seniausi dokumentai iki Eparti dinastijos)
• Vidurinysis elamitų laikotarpis: apie 1500 – 1100 m. pr. Kr. (Anzanito dinastija iki Babilono invazijos į Susą)
• Naujasis elamitų laikotarpis: apie 1100 – 539 m. pr. Kr. (Irano ir Sirijos įtaka, 539 m. pr. Kr. žymi Achemenidų dinastijos pradžią)