Socialinė nelygybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:00, 24 rugsėjo 2004 versija

Socialinė nelygybė - socialinių visuomenės hierarchijos grupių socialinės padėties skirtumai, kuriuos daugiausia lemia pajamos ir išsilavinimas (Socialinės apsaugos terminų žodynas [1]).

Socialinė nelygybė yra lemiama sisteminio (ne atsitiktino) nelygaus vertingų resursų pasikirstymo. Svarbu taip pat tai, kad nelygus paskirstymas yra pagal tam tikrus socialinius kriterijus ir kad kalba eina apie vertingus resursus. Resursai čia suprantami ne tik kaip finansiniai resursai, bet ir kiti socialiniai resursai (pvz., išsilavinimas).

Skirtumai ir nelygybė

Visi visuomenės nariai ir jų grupės vienu ar kitu būdu yra skirtingi. Šiuos skirtumus Rousseau vadino "natūraliais skirtumais". Tačiau šie skirtumai didele dalimi yra lemiami visuomenės. Tai lemia, kad socialinė nelygybė yra priklausoma ne nuo atskirų individų, bet nuo visuomenės.

Atitrauktai vertinant socialiniai skirtumai nėra vien negatyvus reiškinys. Problemos atsiranda tuomet, kai įvedama jų kategorizacija ir klasifikacija (moralinė, ekonominė ir pan.), t.y. kai skirtumai išdėstomi tam tikroje "vertybių skalėje". Taip pat problematiška situacija gali susidaryti socialinio teisumo požiūriu, kai socialinė nelygybė pasireiškia tokiose srityse kaip mažamečių vaikų švietimas.

Valstybės vaidmuo

Vadinamoji "socialinė valstybė" siekia sumažinti socialinę nelygybę kiek tai leidžia valstybės įstatymai (pvz., gerbiant nuosavybės teisę). Socialinė valstybė bando pasiekti, kad ekonominis augimas turėtų poveikį visoms socialinėms grupėms ar, kad socialinė nelygybė visuomenėje nedidėtų.

Marksistiniu požiūriu valstybė palaiko socialinę nelygybę tarp skirtingų klasių, nes tai atitinka valdančiosios klasės interesus.

Klasikinio liberalizmo požiūriu socialinė nelygybė yra teisėta ir prasminga. Socialinė nelygybė yra žmonių prigimtinės lygybės padarinys ir tai natūralu, neišvengiama.

Poveikis ekonomikai

Požiūriai į nelygybės poveikį ekonomikai yra labai skirtingi. Dažnai nurodoms teigiamos socialinės nelygybės funkcijos kaip skatinančios asmenis tobulėti ir siekti didesnės asmeninės gerovės, taip darant teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Kitos teorijos nurodo, kad didelė socialinė nelygybė mažina vidaus paklausą taip stabdydama ekonomikos raidą.

Lyginamieji tyrimai

Socialinės nelygybės palyginimas tarp skirtingų valstybių paprastai daromas naudojantis indeksu gaunamu lyginant 10% didžiausias pajamas gaunančių šeimų su 10% mažiausias pajamas gaunančių šeimų (gali būti taikomos ir kitokios imtys - 5%, 2% ir pan.). Gaunamas pajamų skirtumas (paprastai kartais) rodo socialinės nelygybės mastą šalyje.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-<b>Socialinė nelygybė</b> - socialinių [[visuomenė]]s hierarchijos grupių socialinės padėties skirtumai, kuriuos daugiausia lemia pajamos ir išsilavinimas (Socialinės apsaugos terminų žodynas [http://sec.sec.lt/pages/zodynas/1.htm]).
+<b>Socialinė nelygybė</b> - socialinių [[visuomenės]] hierarchijos grupių socialinės padėties skirtumai, kuriuos daugiausia lemia pajamos ir išsilavinimas (Socialinės apsaugos terminų žodynas [http://sec.sec.lt/pages/zodynas/1.htm]).
 Socialinė nelygybė yra lemiama sisteminio (ne atsitiktino) nelygaus vertingų resursų pasikirstymo. Svarbu taip pat tai, kad nelygus paskirstymas yra pagal tam tikrus socialinius kriterijus ir kad kalba eina apie vertingus resursus. Resursai čia suprantami ne tik kaip finansiniai resursai, bet ir kiti socialiniai resursai (pvz., išsilavinimas).
 ==Skirtumai ir nelygybė==
-Visi visuomenės nariai ir jų grupės vienu ar kitu būdu yra skirtingi. Šiuos skirtumus Rousseau vadino "natūraliais skirtumais". Tačiau šie skirtumai didele dalimi yra lemiami visuomenės. Tai lemia, kad socialinė nelygybė yra priklausoma ne nuo atskirų individų, bet nuo visuomenės.
+Visi visuomenės nariai ir jų grupės vienu ar kitu būdu yra skirtingi. Šiuos skirtumus [[Rousseau]] vadino "natūraliais skirtumais". Tačiau šie skirtumai didele dalimi yra lemiami visuomenės. Tai lemia, kad socialinė nelygybė yra priklausoma ne nuo atskirų individų, bet nuo visuomenės.
 Atitrauktai vertinant socialiniai skirtumai nėra vien negatyvus reiškinys. Problemos atsiranda tuomet, kai įvedama jų kategorizacija ir klasifikacija (moralinė, ekonominė ir pan.), t.y. kai skirtumai išdėstomi tam tikroje "vertybių skalėje". Taip pat problematiška situacija gali susidaryti socialinio teisumo požiūriu, kai socialinė nelygybė pasireiškia tokiose srityse kaip mažamečių vaikų švietimas.
@@ Eilutė 14: / Eilutė 14: @@
 [[Klasikinis liberalizmas|Klasikinio liberalizmo]] požiūriu socialinė nelygybė yra teisėta ir prasminga. Socialinė nelygybė yra žmonių prigimtinės lygybės padarinys ir tai natūralu, neišvengiama.
+==Poveikis ekonomikai==
+Požiūriai į nelygybės poveikį ekonomikai yra labai skirtingi. Dažnai nurodoms teigiamos socialinės nelygybės funkcijos kaip skatinančios asmenis tobulėti ir siekti didesnės asmeninės gerovės, taip darant teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Kitos teorijos nurodo, kad didelė socialinė nelygybė mažina vidaus paklausą taip stabdydama ekonomikos raidą.
+==Lyginamieji tyrimai==
+Socialinės nelygybės palyginimas tarp skirtingų valstybių paprastai daromas naudojantis indeksu gaunamu lyginant 10% didžiausias pajamas gaunančių šeimų su 10% mažiausias pajamas gaunančių šeimų (gali būti taikomos ir kitokios imtys - 5%, 2% ir pan.). Gaunamas pajamų skirtumas (paprastai kartais) rodo socialinės nelygybės mastą šalyje.
 [[de:Soziale Ungleichheit]]
+[[en:Social inequality]]