Materija (fizika): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Parašytas iš naujo pagal 1953 m. Erwin Schrödinger straipsnį jį normaliai perskaičius. Jokio marksizmo-leninizmo daugiau.
 
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4: Eilutė 4:
'''Materija''' – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka,<ref name='erwin'/> apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta [[Visata]]. Šiuo metu manoma, jog praktiškai bet kas fizikoje tuo pat metu yra ir dalelė, ir fizikinis laukas. Šis požiūris yra patvirtintas daugelio eksperimentų. Įprastai kaip dalelės suvokiami elektronai, neutronai ir protonai gerai parinktomis eksperimento salygomis elgiasi kaip bangos: jiems būdinga interferencija, difrakcija. Nei dalelės, nei bangos teorija nebėra hipotezė – abi yra eksperimentiškai įrodytos.<ref name='erwin'/>
'''Materija''' – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka,<ref name='erwin'/> apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta [[Visata]]. Šiuo metu manoma, jog praktiškai bet kas fizikoje tuo pat metu yra ir dalelė, ir fizikinis laukas. Šis požiūris yra patvirtintas daugelio eksperimentų. Įprastai kaip dalelės suvokiami elektronai, neutronai ir protonai gerai parinktomis eksperimento salygomis elgiasi kaip bangos: jiems būdinga interferencija, difrakcija. Nei dalelės, nei bangos teorija nebėra hipotezė – abi yra eksperimentiškai įrodytos.<ref name='erwin'/>


Fizikų požiūris į materiją, jos apibrėžimą laikui bėgant keitėsi. Gana ilgai buvo manoma, jog materija yra visuma labai mažų, tačiau visgi išmatuojamų ir suskaičiuojamų elementeriųjų dalelių, pabrėžiant šios dalelės skiriasi nuo elektromagnetinių ir kitokių laukų bei vakuumo, kurie nėra materija. Šiuo metu fizikui sunku pasakyti kas yra materija, or kas yra kažkas kita, nes net ir vakuumas niekada nebūna iš tiesų „tuščias“: jame esama gravitacinių ir kitokių laukų.<ref name='erwin'/>
Fizikų požiūris į materiją, jos apibrėžimą laikui bėgant keitėsi. Gana ilgai buvo manoma, jog materija yra visuma labai mažų, tačiau visgi išmatuojamų ir suskaičiuojamų elementeriųjų dalelių, pabrėžiant jog šios dalelės skiriasi nuo elektromagnetinių ir kitokių laukų bei vakuumo, kurie nėra materija. Šiuo metu fizikui sunku pasakyti kas yra materija, o kas yra kažkas kita, nes net ir vakuumas niekada nebūna iš tiesų „tuščias“: jame esama gravitacinių ir kitokių laukų.<ref name='erwin'/>


Materijos kaip suskaičiuojamų dalelių visumos apibrėžimas rėmėsi ne vien žiniomis apie atomus ir jų elementariąsias daleles. Šį apibrėžimą taip pat rėmė [[Max Planck]] atradimai, rodantys, jog energija taip pat susideda iš nedalijamų vienetų, kvantų. [[Boro postulatai]] irgi tai gerai patvirtino. Ši teorija, vadinama „korpuskuline“, buvo išvystyta dar 19 amžiuje, [[James Clerk Maxwell]] ir [[Ludwig Boltzmann]] teoriškai analizuojant [[idealiosios dujos|idealiąsias dujas]]. Tarus, jog dujos susideda iš smulkių, kietų, nesusidėvinčių dalelių (apie kurių prigimtį buvo nesigilinama), buvo sukurtos lygtys, gerai paaiškinančios dujų slėgines, šilumines savybes, klampumą, šiluminį laidumą ir difuziją. Buvo atrasti elektronai ir nukleonai (neutronai bei protonai).<ref name='erwin'/>
Materijos kaip suskaičiuojamų dalelių visumos apibrėžimas rėmėsi ne vien žiniomis apie atomus ir jų elementariąsias daleles. Šį apibrėžimą taip pat rėmė [[Max Planck]] atradimai, rodantys, jog energija taip pat susideda iš nedalijamų vienetų, kvantų. [[Boro postulatai]] irgi tai gerai patvirtino. Ši teorija, vadinama „korpuskuline“, buvo išvystyta dar 19 amžiuje, [[James Clerk Maxwell]] ir [[Ludwig Boltzmann]] teoriškai analizuojant [[idealiosios dujos|idealiąsias dujas]]. Tarus, jog dujos susideda iš smulkių, kietų, nesusidėvinčių dalelių (apie kurių prigimtį buvo nesigilinama), buvo sukurtos lygtys, gerai paaiškinančios dujų slėgines, šilumines savybes, klampumą, šiluminį laidumą ir difuziją. Buvo atrasti elektronai ir nukleonai (neutronai bei protonai).<ref name='erwin'/>

17:12, 21 kovo 2021 versija

Nėra aiškaus materijos apibrėžimo su kuriuo sutiktų visi fizikai.


Elektronų interferencija. Matomas bangoms būdingas raštas. Įprastai dalelėmis laikomi, masę turintys elektronai šiame bandyme elgiasi kaip bangos

Materija – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka,[1] apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta Visata. Šiuo metu manoma, jog praktiškai bet kas fizikoje tuo pat metu yra ir dalelė, ir fizikinis laukas. Šis požiūris yra patvirtintas daugelio eksperimentų. Įprastai kaip dalelės suvokiami elektronai, neutronai ir protonai gerai parinktomis eksperimento salygomis elgiasi kaip bangos: jiems būdinga interferencija, difrakcija. Nei dalelės, nei bangos teorija nebėra hipotezė – abi yra eksperimentiškai įrodytos.[1]

Fizikų požiūris į materiją, jos apibrėžimą laikui bėgant keitėsi. Gana ilgai buvo manoma, jog materija yra visuma labai mažų, tačiau visgi išmatuojamų ir suskaičiuojamų elementeriųjų dalelių, pabrėžiant jog šios dalelės skiriasi nuo elektromagnetinių ir kitokių laukų bei vakuumo, kurie nėra materija. Šiuo metu fizikui sunku pasakyti kas yra materija, o kas yra kažkas kita, nes net ir vakuumas niekada nebūna iš tiesų „tuščias“: jame esama gravitacinių ir kitokių laukų.[1]

Materijos kaip suskaičiuojamų dalelių visumos apibrėžimas rėmėsi ne vien žiniomis apie atomus ir jų elementariąsias daleles. Šį apibrėžimą taip pat rėmė Max Planck atradimai, rodantys, jog energija taip pat susideda iš nedalijamų vienetų, kvantų. Boro postulatai irgi tai gerai patvirtino. Ši teorija, vadinama „korpuskuline“, buvo išvystyta dar 19 amžiuje, James Clerk Maxwell ir Ludwig Boltzmann teoriškai analizuojant idealiąsias dujas. Tarus, jog dujos susideda iš smulkių, kietų, nesusidėvinčių dalelių (apie kurių prigimtį buvo nesigilinama), buvo sukurtos lygtys, gerai paaiškinančios dujų slėgines, šilumines savybes, klampumą, šiluminį laidumą ir difuziją. Buvo atrasti elektronai ir nukleonai (neutronai bei protonai).[1]

Tačiau vėliau paaiškėjo jog atomo branduolys yra lengvesnis nei visos skyrium paimtos dalelės iš kurių jis susideda, nes dalis masės tampa jungiamąja energija, laikančia branduolio komponentus kartu. Taip teko pripažinti, jog fizikiniai laukai ir bangos taip pat yra materija, pereinant prie dabar įprasto apibrėžimo, nors ir sunkiau psichologiškai suvokiamo. Pagal Einšteiną, energija turi masę ir masė yra energija, ir abi yra susietos žinoma formule E=mc². Išties, „iškirpus“ iš bangos maždaug 10 – 20 bangos ilgių plotelį, ganamas į dalelę gana panašus „bangos paketas“, judantis konkrečia kryptimi ir neišsisklaidantis. Tačiau fizikoje tenka nagrinėti ir daug sudėtingesnes situacijas. [1]

Svarbi materijos savybė yra jos neapibrėžtumas ir kintamumas, suprantamas pagal Heraklito posakį neįmanoma antrąkart įbrįsti į tą pačią upę. Elementariųjų dalelių, tokių kaip elektronai, tikslios padėties erdvėje (ir kai kada net skaičiaus) neįmanoma nustatyti ne dėl techninių problemų o todėl, jog būdami taip pat ir bangos jie šios padėties iš principo neturi. Erwin Schrödinger dargi rašo jog net tokie fundamentalūs dėsniai kaip masės ar elektros krūvio tvarumas gali būti tik statistiniai ir negalioti pavieniams „bangos dalelės“ objektams.[1]


Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Erwin Schrödinger: What is matter? In: Scientific American. 189, 1953, S. 52–57