Vištyčio akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°28′13″ š. pl. 22°42′18.5″ r. ilg. / 54.47028°š. pl. 22.705139°r. ilg. / 54.47028; 22.705139
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SUJIRENas (aptarimas | indėlis)
S papildyta koordinatės
Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Eilutė 18: Eilutė 18:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://stk.vstt.lt/stk/ Saugomų teritorijų valstybės kadastras]
* [http://stk.vstt.lt/stk/ Saugomų teritorijų valstybės kadastras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110828024940/http://stk.vstt.lt/stk/ |date=2011-08-28 }}
* [http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopai Geologijos informacinė sistema (GEOLIS). Geotopai]
* [http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopai Geologijos informacinė sistema (GEOLIS). Geotopai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928061138/http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopai |date=2007-09-28 }}


{{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}}
{{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}}

21:52, 28 sausio 2021 versija

Vištyčio akmuo

54°28′13″ š. pl. 22°42′18.5″ r. ilg. / 54.47028°š. pl. 22.705139°r. ilg. / 54.47028; 22.705139

Vištyčio akmuo – masyvus riedulys Vilkaviškio rajone, Vištyčio seniūnijoje, Nebūtkiemio kaime, Vištyčio regioniniame parke, prie pat krašto kelio  186  KybartaiVištytis . Akmuo 1964 m. paskelbtas archeologijos ir gamtos paminklu.

Apie akmenį

Tai šeštas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 4,01; ilgis – 7,1; plotis – 4,74; didžiausia horizontali apimtis – 16,86 m. Akmens viršuje yra įdubimas, vadinamas „velnio pėda“. Akmuo yra ant nedidelės kalvelės.

Istorija

Senovėje šis akmuo buvęs maldų aukuru. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose minimas kaip Švenčiausiosios Trejybės akmuo. XIX a. prie akmens vykdavo procesijos, akmuo vietinių labai gerbtas. Vėliau vokiečiai bandė akmenį susprogdinti ir panaudoti statybų reikmėms, bet nuskėlė tik nedidelę jo dalį.

Apie akmenį pasakojama daug legendų. Viena jų byloja, kad ant akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Akmens įdubose susikaupęs vanduo – tai „velnio ašaros“, padedančios išgydyti sergantįjį. Pasak kitos legendos, velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę akmenį mesti. Kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs savo pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs.

Taip pat skaitykite

Nuorodos