Marianų lovys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 90.131.39.234 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Felicilijonas keitimas) Žyma: Atmesti |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Marianų lovys''' − povandeninė [[įduba]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Filipinų jūra|Filipinų jūroje]], išilgai [[Marianų salos|Marianų salų]] rytinių krantų. |
'''Marianų lovys''' − povandeninė [[įduba]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Filipinų jūra|Filipinų jūroje]], išilgai [[Marianų salos|Marianų salų]] rytinių krantų. |
||
Ten, kur [[Tektoninė plokštė|tektoninės plokštės]] užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Marianų lovio ilgis ~1500 km, gylis >7000 m; didžiausias gylis − 11 034 m. |
Ten, kur [[Tektoninė plokštė|tektoninės plokštės]] užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Marianų lovio ilgis ~1500 km, gylis >7000 m; didžiausias gylis − 11 034 m{{faktas}}. |
||
Pati giliausia žinoma vieta [[Žemė]]je [[Čalendžerio gelmė]] yra Marianų lovyje į rytus nuo [[Filipinai|Filipinų]]. Ją [[1951]] m. atrado [[Britai|britų]] žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau [[Echolotas|echolotu]] nustatė [[rusai]]. |
Pati giliausia žinoma vieta [[Žemė]]je [[Čalendžerio gelmė]] yra Marianų lovyje į rytus nuo [[Filipinai|Filipinų]]. Ją [[1951]] m. atrado [[Britai|britų]] žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau [[Echolotas|echolotu]] nustatė [[rusai]]. |
||
13:03, 29 liepos 2020 versija
Marianų lovys − povandeninė įduba Ramiajame vandenyne, Filipinų jūroje, išilgai Marianų salų rytinių krantų.
Ten, kur tektoninės plokštės užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Marianų lovio ilgis ~1500 km, gylis >7000 m; didžiausias gylis − 11 034 m[reikalingas šaltinis].
Pati giliausia žinoma vieta Žemėje Čalendžerio gelmė yra Marianų lovyje į rytus nuo Filipinų. Ją 1951 m. atrado britų žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau echolotu nustatė rusai.
Nusileidimai
1960 m. žmogaus valdomas amerikiečių batiskafas nusileido į 10 915 m gylį − beveik 2100 m giliau nei Everesto aukštis.
2009 m. giliavandenis automatinis povandeninis aparatas „Nereus“, sukurtas JAV „Woodse Hole“ okeanografijos institute, sėkmingai pasiekė „Čalendžerio gelmės“ vietą Marianų įduboje. Daugiau nei 4 metrų ilgio „Nereus“ į Marianų įdubą buvo pradėtas leisti gegužės 31 d. iš tyrimų laivo „Kilo Moana“. Giliavandenis aparatas buvo valdomas naudojant labai ploną ir tvirtą šviesolaidį. „Nereus“ kelionė į vandenyno dugną truko apie 10 valandų. Vandenyno dugną pasiekęs aparatas jį nufilmavo ir nufotografavo, paėmė vandens bei nuosėdų mėginius.
Žinomas režisierius ir „National Geographic“ programos „Explorer-in-Residence“ dalyvis Džeimsas Kameronas (James Cameron) vienviečiu povandeniniu laivu pasiekė giliausią vietą pasaulio vandenynuose – Čelendžerio gelmę Marianų įduboje. Į 10 898 metrų gylį Dž. Kameronas nusileido 2012 m. kovo 26 d., rytą 7:52 vietos laiku (0:52 min. Lietuvos laiku).
Marianų lovys praktiškai yra neištirtas, todėl neabejojama, kad „Nereus“ prisidės prie naujų atradimų.
