Anatolijos plokščiakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Anatolijos plokščiakalnis''' ({{tr|Anadolu Yaylasi}}) – [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp [[Ponto kalnai|Ponto kalnų]] (šiaurėje) ir [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m ([[Erdžijas|Erdžijo ugnikalnis]]), vyraujantis 900–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais ([[Tūzo ežeras]]). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš [[paleozojus|paleozojaus]], [[paleogenas|paleogeno]] ir [[neogenas|neogeno]] uolienų. |
'''Anatolijos plokščiakalnis''' ({{tr|Anadolu Yaylasi}}) – [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp [[Ponto kalnai|Ponto kalnų]] (šiaurėje) ir [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m ([[Erdžijas|Erdžijo ugnikalnis]]), vyraujantis 900–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais ([[Tūzo ežeras]]). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš [[paleozojus|paleozojaus]], [[paleogenas|paleogeno]] ir [[neogenas|neogeno]] uolienų. |
||
Klimatas žemyninis, sausas sausas ([[Köppen klimato klasifikacija]]: [[BSk]], [[Dsa]] ir [[Dsb]]); vidutinė temperatūra sausį nuo -15 iki 0 °C, liepą 16 – 23 °C. Kritulių plokščiakalnio viduryje iškrenta apie 300 mm, pakraščiuose 350–500 mm; daugiausia pavasarį. Didžiausios upės: [[Didysis Menderesas]], [[Kyzyl Irmakas]] ir [[Sakarija]]. Būdingos sausosios [[stepė]]s, pusdykumės, dygių krūmokšnių brūzgynai. Pagrindiniai miestai: [[Ankara]], [[Konija]], [[Kaiseris]], [[Kirikalė]]. |
Klimatas žemyninis, sausas sausas ([[Köppen klimato klasifikacija]]: [[Pusdykumė|BSk]], [[Viduržemio klimatas|Dsa]] ir [[Viduržemio klimatas|Dsb]]); vidutinė temperatūra sausį nuo -15 iki 0 °C, liepą 16 – 23 °C. Kritulių plokščiakalnio viduryje iškrenta apie 300 mm, pakraščiuose 350–500 mm; daugiausia pavasarį. Didžiausios upės: [[Didysis Menderesas]], [[Kyzyl Irmakas]] ir [[Sakarija]]. Būdingos sausosios [[stepė]]s, pusdykumės, dygių krūmokšnių brūzgynai. Pagrindiniai miestai: [[Ankara]], [[Konija]], [[Kaiseris]], [[Kirikalė]]. |
||
[[Kategorija:Turkijos kalnai]] |
[[Kategorija:Turkijos kalnai]] |
||
02:04, 6 birželio 2020 versija
Anatolijos plokščiakalnis (turk. Anadolu Yaylasi) – Mažosios Azijos kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp Ponto kalnų (šiaurėje) ir Tauro kalnų (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m (Erdžijo ugnikalnis), vyraujantis 900–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais (Tūzo ežeras). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš paleozojaus, paleogeno ir neogeno uolienų.
Klimatas žemyninis, sausas sausas (Köppen klimato klasifikacija: BSk, Dsa ir Dsb); vidutinė temperatūra sausį nuo -15 iki 0 °C, liepą 16 – 23 °C. Kritulių plokščiakalnio viduryje iškrenta apie 300 mm, pakraščiuose 350–500 mm; daugiausia pavasarį. Didžiausios upės: Didysis Menderesas, Kyzyl Irmakas ir Sakarija. Būdingos sausosios stepės, pusdykumės, dygių krūmokšnių brūzgynai. Pagrindiniai miestai: Ankara, Konija, Kaiseris, Kirikalė.