Pedosfera: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S abejotinas teiginys |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Pedosfera''' ({{gr|πέδον, + σφαίρα}}) – tai [[Žemė]]s rutulio [[sfera]], apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta [[Dirvodara|dirvodaros]] procesai. [[Dirvožemis]] arba [[dirva]] yra paviršinis purusis, derlingasis, [[Žemės pluta|Žemės plutos]] sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos. Dirvožemis yra geologinių ir dirvodaros procesų produktas, susidaręs per daugelį tūkstančių metų. [[Dirvodara|Dirvodaros]] kryptį, |
'''Pedosfera''' ({{gr|πέδον, + σφαίρα}}) – tai [[Žemė]]s rutulio [[sfera]], apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta [[Dirvodara|dirvodaros]] procesai. [[Dirvožemis]] arba [[dirva]] yra paviršinis purusis, derlingasis, [[Žemės pluta|Žemės plutos]] sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos. Dirvožemis yra geologinių ir dirvodaros procesų produktas, susidaręs per daugelį tūkstančių metų. [[Dirvodara|Dirvodaros]] kryptį, eigą lemia vadinamieji dirvodaros veiksniai: [[klimatas]], gimtosios uolienos sudėtis ir amžius, [[reljefas]], [[augalija]], [[gyvūnija]] ir mikroorganizmai. Dirvožemio susidarymas yra ilgas, lėtas, nuolatinis procesas, priklausantis nuo geografinės vietovės ir [[landšaftas|landšafto]]. |
||
[[Terasfera]] ir pedosfera yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl jos aptariamos kartu. Sausumos paviršiuje ir paviršiniame dirvožemio sluoksnyje auga augalai, veisiasi gyvūnai ir mikroorganizmai. |
[[Terasfera]] ir pedosfera yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl jos aptariamos kartu. Sausumos paviršiuje ir paviršiniame dirvožemio sluoksnyje auga augalai, veisiasi gyvūnai ir mikroorganizmai. |
||
09:09, 13 gegužės 2020 versija
Pedosfera (gr. πέδον, + σφαίρα) – tai Žemės rutulio sfera, apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta dirvodaros procesai. Dirvožemis arba dirva yra paviršinis purusis, derlingasis, Žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos. Dirvožemis yra geologinių ir dirvodaros procesų produktas, susidaręs per daugelį tūkstančių metų. Dirvodaros kryptį, eigą lemia vadinamieji dirvodaros veiksniai: klimatas, gimtosios uolienos sudėtis ir amžius, reljefas, augalija, gyvūnija ir mikroorganizmai. Dirvožemio susidarymas yra ilgas, lėtas, nuolatinis procesas, priklausantis nuo geografinės vietovės ir landšafto.
Terasfera ir pedosfera yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl jos aptariamos kartu. Sausumos paviršiuje ir paviršiniame dirvožemio sluoksnyje auga augalai, veisiasi gyvūnai ir mikroorganizmai.
Literatūra
- S. Agapovas, S. Sakalovas, D. Tichomirovas, „Geografijos žinynas“, „Šviesa“, 1972 m.
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |