Pirmoji Ženevos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:33, 11 gruodžio 2019 versija

Pirmoji Ženevos konvencija – 1864 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės humanitarinės teisės pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles – apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos Raudonojo Kryžiaus baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.

Istorija

Šveicarijos Federalinė Taryba, paskatinta Henrio Diunano ir jo bendraminčių sukurto Ženevos komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją Ženevoje. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunanas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).

Literatūra

George B. Davis, "The Geneva Convention, " The American Journal of International Law, 1907
Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims, " The American Journal of International Law, 1951

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 == Istorija ==
-[[Šveicarijos Federalinė Taryba]], paskatinta [[Henry Dunant|Henrio Dananto]] ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją [[Ženeva|Ženevoje]]. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).
+[[Šveicarijos Federalinė Taryba]], paskatinta [[Henry Dunant|Henrio Diunano]] ir jo bendraminčių sukurto Ženevos komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją [[Ženeva|Ženevoje]]. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunanas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).
 == Literatūra ==