Ąžuolpamūšės dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S {{copyvio}} iš nurodyto šaltinio |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
| Paveikslėlio apibūdinimas = |
| Paveikslėlio apibūdinimas = |
||
}} |
}} |
||
{{copyvio}} |
|||
'''Ąžuolpamūšės dvaras''' - [[Ąžuolpamūšė|Ąžuolpamūšėje]], [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajone]], [[Saločių seniūnija|Saločių seniūnijoje]]. apie 7 km į šiaurę nuo [[Pasvalys|Pasvalio]] [[Saločiai|Saločių]] link, [[Mūša|Mūšos]] upės dešiniajame krante. |
'''Ąžuolpamūšės dvaras''' - [[Ąžuolpamūšė|Ąžuolpamūšėje]], [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajone]], [[Saločių seniūnija|Saločių seniūnijoje]]. apie 7 km į šiaurę nuo [[Pasvalys|Pasvalio]] [[Saločiai|Saločių]] link, [[Mūša|Mūšos]] upės dešiniajame krante. |
||
Dvaro pastatai |
Dvaro pastatai: raudonų plytų kumetynas, akmens mūro kiaulidė, karvidė. |
||
Dvaro sodyba kūrėsi [[XIX amžius|XIX]] a. |
Dvaro sodyba kūrėsi [[XIX amžius|XIX]] a. II pusėje – [[XX amžius|XX]] a. pradžioje. Dvaras priklausė vokiečių kilmės baronams [[Ropai|Ropams]]. Veikė sūrinė, kurioje pagamintus vadinamuosius olandiškus sūrius arkliais veždavo parduoti į [[Ryga|Rygą]]. Apie [[1900 m.|1900]]–[[1910 m.|1910]] m. dvare buvo įrengta apie 300 m ilgio požeminė vandentiekio linija. Vanduo iš [[Jiešmuo|Jiešmens]] upelio šlaite buvusio šaltinio buvo tiekiamas į dvarą. Siurblį suko arkliai. Tai gal pirmasis vandentiekis dabartinėje [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] teritorijoje. Po dvaro parceliacijos [[1924 m.|1924]] m. [[Povilas Ropas]] jam paliktą dvaro centrą pardavė Česiui, o šis dalį savo 120 ha valdos pardavė Budriūnui ir Barauskui.<ref>http://www.pasvalia.lt/nekilnojamasis-paveldas/326-azuolpamuses-dvaras</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
13:10, 25 rugpjūčio 2019 versija
| Ąžuolpamūšės dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Ąžuolpamūšė, Saločių seniūnija, Pasvalio rajonas |
| Bajorų giminės | Ropai |
| Pastatų būklė | nykstantis |
Ąžuolpamūšės dvaras - Ąžuolpamūšėje, Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje. apie 7 km į šiaurę nuo Pasvalio Saločių link, Mūšos upės dešiniajame krante.
Dvaro pastatai: raudonų plytų kumetynas, akmens mūro kiaulidė, karvidė.
Dvaro sodyba kūrėsi XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje. Dvaras priklausė vokiečių kilmės baronams Ropams. Veikė sūrinė, kurioje pagamintus vadinamuosius olandiškus sūrius arkliais veždavo parduoti į Rygą. Apie 1900–1910 m. dvare buvo įrengta apie 300 m ilgio požeminė vandentiekio linija. Vanduo iš Jiešmens upelio šlaite buvusio šaltinio buvo tiekiamas į dvarą. Siurblį suko arkliai. Tai gal pirmasis vandentiekis dabartinėje Pasvalio rajono teritorijoje. Po dvaro parceliacijos 1924 m. Povilas Ropas jam paliktą dvaro centrą pardavė Česiui, o šis dalį savo 120 ha valdos pardavė Budriūnui ir Barauskui.[1]