Kamaria: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
 
Eilutė 11: Eilutė 11:
| Vikiteka =
| Vikiteka =
}}
}}
'''Kamaria''' – upelis Lietuvoje, [[Prienų rajonas|Prienų rajone]]; [[Peršėkė]]s kairysis intakas. Prasideda [[Balbieriškio miškas|Balbieriškio miške]] netoli [[Būdos (Naujoji Ūta)|Būdų]] kaimo. Teka į pietus, pietryčius daugiausia mišku. Įteka į Peršekę 15,7 km nuo jos žiočių, šalia Mackių kaimo.
'''Kamaria''' (''Kamarė'') – upelis Lietuvoje, [[Prienų rajonas|Prienų rajone]]; [[Peršėkė]]s kairysis intakas. Prasideda [[Balbieriškio miškas|Balbieriškio miške]] netoli [[Būdos (Naujoji Ūta)|Būdų]] kaimo. Teka į pietus, pietryčius daugiausia mišku. Įteka į Peršekę 15,7 km nuo jos žiočių, šalia Mackių kaimo.


Intakai: Vidupis (dešinysis), Kumelupis (kairysis).
Intakai: Vidupis (dešinysis), Kumelupis (kairysis).


Aukštupio vaga ištiesinta. Prie Kamarios įsikūrę Būdos, [[Sūkuriai]] ir [[Mackiai]].
Aukštupio vaga ištiesinta. Prie Kamarios įsikūrę Būdos, [[Sūkuriai]] ir [[Mackiai]].

Pavadinimas ''Kamarià'' vedamas iš tokio pat raisto pavadinimo, o šis – iš patalpos pavadinimo ''[[kamara]]''.<ref>{{LHEŽ|144–145}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

Dabartinė 11:00, 25 rugpjūčio 2019 versija

Kamaria
Ilgis 10,4[1] km
Baseino plotas 24,9 km²
Ištakos Balbieriškio miškas
Žiotys Peršėkė
Šalys Lietuvos vėliava Lietuva

Kamaria (Kamarė) – upelis Lietuvoje, Prienų rajone; Peršėkės kairysis intakas. Prasideda Balbieriškio miške netoli Būdų kaimo. Teka į pietus, pietryčius daugiausia mišku. Įteka į Peršekę 15,7 km nuo jos žiočių, šalia Mackių kaimo.

Intakai: Vidupis (dešinysis), Kumelupis (kairysis).

Aukštupio vaga ištiesinta. Prie Kamarios įsikūrę Būdos, Sūkuriai ir Mackiai.

Pavadinimas Kamarià vedamas iš tokio pat raisto pavadinimo, o šis – iš patalpos pavadinimo kamara.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė. Lietuvos upės: Hidrografija ir nuotėkis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 144–145