Flygelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
 
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6: Eilutė 6:
== Charakteristika ==
== Charakteristika ==


Flygeliai dažnai buvo išdėstomi pagrindinio pastato šonuose, taip pat, atsiradus poreikiui, pvz. plečiant ar rekonstruojant pastatą, jie buvo pristatomi vėlesniu laiku. Flygeliai taip pat gali būti pastatyti atskirai ir sujungti su pagrindiniu pastatu jungiamosiomis struktūromis – [[kolonada]] arba [[pergola]]. Klasikiniuose ir [[Paladianizmas|paladianizmo]] architektūros pastatuose flygeliai yra kiek mažesni pastatai, pristatyti abiejose rūmų pusėse, prie kurių prisijungia kvadrantais arba kolonadomis, iš dalies išsikišę į priekį, taip sudarydami iš šonų ribojamą erdvę priešais rūmus.<ref name=JSC/>
Flygeliai dažnai buvo išdėstomi pagrindinio pastato šonuose, taip pat, atsiradus poreikiui, pvz. plečiant ar rekonstruojant pastatą, jie buvo pristatomi vėlesniu laiku. Flygeliai taip pat gali būti pastatyti atskirai ir sujungti su pagrindiniu pastatu jungiamosiomis struktūromis – [[kolonada]] arba [[pergolė|pergole]]. Klasikiniuose ir [[Paladianizmas|paladianizmo]] architektūros pastatuose flygeliai yra kiek mažesni pastatai, pristatyti abiejose rūmų pusėse, prie kurių prisijungia kvadrantais arba kolonadomis, iš dalies išsikišę į priekį, taip sudarydami iš šonų ribojamą erdvę priešais rūmus.<ref name=JSC/>


Šiuolaikinėje architektūroje flygeliai dažnai projektuojami viešuosiuose pastatuose, suteikiant jiems specialių funkcijų. Pavyzdžiui, [[ligoninė]]s dažnai turi skirtingus tokio pobūdžio prijungtus šoninius pastatus, atitinkamai pavadintus pagal veiklos pobūdį: rentgeno centras, chirurgijos korpusas ir pan. Flygeliai teikia galimybę įstatyti daugiau langų natūraliai šviesai patekti, pavojaus atveju sutrumpina [[evakuacija|evakuacijos]] kelius.
Šiuolaikinėje architektūroje flygeliai dažnai projektuojami viešuosiuose pastatuose, suteikiant jiems specialių funkcijų. Pavyzdžiui, [[ligoninė]]s dažnai turi skirtingus tokio pobūdžio prijungtus šoninius pastatus, atitinkamai pavadintus pagal veiklos pobūdį: rentgeno centras, chirurgijos korpusas ir pan. Flygeliai teikia galimybę įstatyti daugiau langų natūraliai šviesai patekti, pavojaus atveju sutrumpina [[evakuacija|evakuacijos]] kelius.

23:23, 6 liepos 2019 versija

Karalienės rūmai (1635) su vėliau pastatytais flygeliais (1807) sujungti kolonadomis, Grinvičas
Flygeliai suformuoja apribotą aikštę. Blenheimo rūmai, Oksfordšyras

Flygelis [1] (vok. Flügel, 'sparnas') – šoninis pastato priestatas (sparnas) arba atskiras statinys rūmų kieme už pagrindinio pastato. Būdingas XVIIXVIII a. dvarų architektūrai.[2][3]

Charakteristika

Flygeliai dažnai buvo išdėstomi pagrindinio pastato šonuose, taip pat, atsiradus poreikiui, pvz. plečiant ar rekonstruojant pastatą, jie buvo pristatomi vėlesniu laiku. Flygeliai taip pat gali būti pastatyti atskirai ir sujungti su pagrindiniu pastatu jungiamosiomis struktūromis – kolonada arba pergole. Klasikiniuose ir paladianizmo architektūros pastatuose flygeliai yra kiek mažesni pastatai, pristatyti abiejose rūmų pusėse, prie kurių prisijungia kvadrantais arba kolonadomis, iš dalies išsikišę į priekį, taip sudarydami iš šonų ribojamą erdvę priešais rūmus.[3]

Šiuolaikinėje architektūroje flygeliai dažnai projektuojami viešuosiuose pastatuose, suteikiant jiems specialių funkcijų. Pavyzdžiui, ligoninės dažnai turi skirtingus tokio pobūdžio prijungtus šoninius pastatus, atitinkamai pavadintus pagal veiklos pobūdį: rentgeno centras, chirurgijos korpusas ir pan. Flygeliai teikia galimybę įstatyti daugiau langų natūraliai šviesai patekti, pavojaus atveju sutrumpina evakuacijos kelius.

Šaltiniai

  1. Kaip rašytina: „flygelis“ ar „fligelis“?. vlkk.lt
  2. [1]. Flygelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  3. 3,0 3,1 Curl, James Stevens (2006). Oxford Dictionary of Architecture and Landscape Architecture, 2nd ed., OUP, Oxford and New York, p. 853, ISBN 978-0-19-860678-9.