1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija''' yra didžiausios pramoninė avarija ir didžiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje. Vėliau dėl įvykio iškelta b...
(Jokio skirtumo)

15:11, 28 vasario 2019 versija

1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija yra didžiausios pramoninė avarija ir didžiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje.

Vėliau dėl įvykio iškelta baudžiamoji byla 1990 m. gegužės mėnesį buvo nutraukta, nenustačius kaltų asmenų. Konstatuota, jog avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.

Istorija

1989 metų kovo 20 dieną, 11.20 valandą gamybinio susivienijimo Azotas (dabar AB Achema) izoterminės saugyklos rezervuare įvyko sprogimas. Iš rezervuaro išsiliejo apie 7500 tonų skysto gryno (100 %) amoniako. Jis garavo, o vėliau užsidegė ir pasiekė Nitrofoskos cechą. Šis užsidegė. Vėliau užsiliepsonojo ir trąšų sandėlis. Dėl aukštos temperatūros prasidėjo nitrofoskos cheminės skilimo reakcijos. Į atmosferą išsiskyrė nuodingi azoto oksidas, chloro dujos. Jų debesys pasiekė Ukmergę, Širvintas, Kėdainius. Upninkuose (esančiuose už 10 km nuo gamyklos) amoniako garų koncentracija 150 kartų viršijo leistiną normą. Po paros nuo avarijos link Kėdainių nusidriekė nuodingas 50 kilometrų ilgio ir 7 kilometrų pločio šleifas.

Pasekmės

  • Avarijos likvidavimo metu žuvo 7 žmonės, daugiau nei 50 sužeistų
  • keli šimtai darbuotojų, kitų žmonių apsinuodijo, tūkstančiai neteko darbingumo visiškai (ar iš dalies), pragyvenimo šaltinio; mažiausiai 29 tapo neįgaliais
  • Neigiamos pasekmės žmonių sveikatai: plaučių, kvėpavimo sistemos, odos ligos, onkologiniai susirgimai arba paaštrėjimai (Organizacijos „SOS-Vepriuose“ duomenimis, nuo vėžio po 1989 metų mirė daugiau nei 30 gyventojų Veprių seniūnijose)
  • Jonavos miesto ir aplinkinių vietovių evakuacija į kitus rajonus
  • Žala gyvūnijai: išgaišo aplinkinių vietovių gyvuliai ir paukščiai (kolūkių ir gyventojų laikytos karvės, vištos, šunys ir kt.), krito laukiniai gyvūnai (Nerimi plaukė negyvos stirnos, kritę briedžiai ir šernai), Deltuvos kaime esantis lapynas neteko apie 30 000 lapių
  • Sunyko 40 ha kadagių draustinis, padaryta žala kitai augalija (aplinkiniams miškams, medžiams ir krūmams)
  • Atmosferos, oro, žemės tarša

Šaltiniai