Atlanto chartija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: et:Atlandi harta |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Atlanto chartija''' |
'''Atlanto chartija''' – dokumentas, kurį [[1941]] m. [[rugpjūčio 14]] d. pasirašė [[JAV]] prezidentas [[Franklinas D. Ruzveltas]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] ministras pirmininkas [[Vinstonas Čerčilis]]. |
||
Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]]. Atlanto chartija svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir Baltijos šalių valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos. |
Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]]. Atlanto chartija svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir Baltijos šalių valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos. |
16:07, 26 vasario 2007 versija
Atlanto chartija – dokumentas, kurį 1941 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis.
Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Atlanto chartija svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir Baltijos šalių valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos.